{"id":6682,"date":"2022-03-29T20:29:57","date_gmt":"2022-03-29T17:29:57","guid":{"rendered":"https:\/\/findvit.com\/?p=6682"},"modified":"2022-05-17T12:46:20","modified_gmt":"2022-05-17T09:46:20","slug":"laiko-atsukimas-miegas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/findvit.com\/ru\/laiko-atsukimas-miegas\/","title":{"rendered":"\u041f\u043e\u0432\u0435\u0440\u043d\u0443\u0432 \u0432\u0440\u0435\u043c\u044f \u0432\u0441\u043f\u044f\u0442\u044c, \u0432\u044b \u0432\u0441\u0435 \u0435\u0449\u0435 \u0447\u0443\u0432\u0441\u0442\u0432\u0443\u0435\u0442\u0435 \u0441\u043e\u043d\u043b\u0438\u0432\u043e\u0441\u0442\u044c?"},"content":{"rendered":"\n<p>Vasaros laikui at\u0117jus atsukame laikrod\u012f viena valanda pirmyn. Taip atrodo prarandame visai nedaug &#8211; vien\u0105 valand\u0105 miego. Nors gali atrodyti, kad prarasti vien\u0105 valand\u0105 miego yra niekis, ta\u010diau bendras miego tr\u016bkumo poveikis gali paveikti j\u016bs\u0173 sveikat\u0105 labiau, nei manote.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Vasaros laikas turi poveik\u012f m\u016bs\u0173 vidiniam laikrod\u017eiui<\/h2>\n\n\n\n<p>Esant vasaros laikui, pailg\u0117ja j\u016bs\u0173 buvimas ryte tamsoje ir vakare saul\u0117s \u0161viesoje. Tai sutrikdo j\u016bs\u0173 \u201evidin\u012f laikrod\u012f\u201c, o tai gali sutrikdyti miego cikl\u0105 ir kitas k\u016bno funkcijas. \u0160is vadinamasis &#8222;vidinis laikrodis&#8221; smegenyse koordinuoja \u012fvairius j\u016bs\u0173 k\u016bno biologinius laikrod\u017eius, kad \u0161ie laikrod\u017eiai b\u016bt\u0173 suderinti tarpusavyje. <\/p>\n\n\n\n<p>&#8222;Vidinis likrodis&#8221; &#8211; ma\u017edaug 20 000 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 grup\u0117, kuri smegen\u0173 dalyje, vadinamoje pagumburiu, sudaro strukt\u016br\u0105, vadinam\u0105 suprachiazminiu branduoliu (SCN).<sup>1<\/sup> \u0160is k\u016bno laikrodis reguliuoja, kada esate pabud\u0119s ir kada esate pasiruo\u0161\u0119s miegoti. \u0160is 24 valand\u0173 pasikartojantis ritmas, vadinamas cirkadiniu ritmu, yra sinchronizuojamas su aplinkos \u017eenklais, tokiais kaip dienos \u0161viesa ir tamsa. \u0160viesa, gaunama per akis (net per u\u017emerktus vokus miego metu), stimuliuoja signal\u0105, kuris keliauja \u012f SCN, prane\u0161damas smegenims, kad dabar diena.<sup>1,2<\/sup> <\/p>\n\n\n\n<p>J\u016bs\u0173 vidinis pagrindinis laikrodis taip pat kontroliuoja chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 kasdieniu ritmu. Saulei tekant, organizmas i\u0161skiria kortizol\u012f \u2013 hormon\u0105, kuris nat\u016braliai paruo\u0161ia jus pabusti. Kai sutemsta, organizmas i\u0161skiria melatonin\u0105 \u2013 hormon\u0105, kuris padeda jaustis mieguistiems ir prane\u0161a k\u016bnui, kad laikas miegoti.<sup>1,3<\/sup> Vasaros metu saul\u0117 dang\u0173 ap\u0161vie\u010dia ilgesn\u012f laik\u0105 \u2013 tai turi \u012ftakos biologiniams procesams, kurie paruo\u0161ia organizm\u0105 miegui. Ir kiekvien\u0105 pavasar\u012f laikrod\u017eiui pajud\u0117jus valanda \u012f priek\u012f galite jaustis ni\u016briai.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip miego ritmo pakitimas veikia k\u016bn\u0105 ir elges\u012f<\/h2>\n\n\n\n<p>Miegas i\u0161 esm\u0117s \u201eperkrauna\u201c vis\u0105 j\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105. Jis turi atkuriam\u0105j\u012f poveik\u012f, ypa\u010d imuninei, endokrininei ir nerv\u0173 sistemoms. Miegas taip pat palaiko j\u016bs\u0173 smegen\u0173 veikl\u0105, kad gal\u0117tum\u0117te ai\u0161kiai m\u0105styti ir sutelkti d\u0117mes\u012f.<sup>3,4<\/sup><\/p>\n\n\n\n<p>Geras miegas turi daug privalum\u0173, taip pat yra keletas pavoj\u0173, jei miegas sutrump\u0117ja. Kai miegate ma\u017eiau valand\u0173, nei reikia j\u016bs\u0173 k\u016bnui, galite sukelti miego deficit\u0105. Rekomenduojamas suaugusi\u0173j\u0173 nakties miego laikas yra 7-9 valandos. Vis d\u0117lto daugiau nei tre\u010ddalis suaugusi\u0173j\u0173 teigia, kad nakt\u012f miega ma\u017eiau nei septynias valandas. <sup>5\u20137<\/sup> Suaug\u0119s \u017emogus, kuris penkias naktis miega \u0161e\u0161ias valandas nakt\u012f, turi miego deficit\u0105, kuris svyruoja tarp 5\u201315 valand\u0173. Did\u0117jant miego tr\u016bkumui, gali pablog\u0117ti smegen\u0173 ir k\u016bno funkcijos.<\/p>\n\n\n\n<p>Remiantis neseniai atliktu nedideliu tyrimu, 20 met\u0173 asmenys, kurie 10 nakt\u0173 miegojo 30 procent\u0173 ma\u017eiau nei reikia, net po septyni\u0173 nakt\u0173 nevar\u017eomo miego visi\u0161kai neatgavo pa\u017einimo proceso.<\/p>\n\n\n\n<p>2017 m. atliktas tyrimas parod\u0117, kad sveiki vidutinio am\u017eiaus suaugusieji, kurie vien\u0105 nakt\u012f prastai miegojo, \u017eymiai padidino amiloido beta peptido<sup>9<\/sup> \u2013 Alzheimerio ligai b\u016bding\u0173 amiloidini\u0173 plok\u0161teli\u0173 komponento \u2013 kiek\u012f.<sup>10<\/sup><\/p>\n\n\n\n<p>Per trump\u0105 laik\u0105 miego tr\u016bkumas gali sukelti mokymosi, susikaupimo ir reakcijos problem\u0173. Jums gali kilti sunkum\u0173 priimant sprendimus, sprend\u017eiant problemas, atsimenant dalykus, kontroliuojant emocijas ir elges\u012f arba susidorojant su poky\u010diais.<sup>3,4<\/sup><\/p>\n\n\n\n<p>Ilgalaikis miego tr\u016bkumas yra susij\u0119s su daugeliu l\u0117tini\u0173 sveikatos problem\u0173, \u012fskaitant \u0161irdies ligas, inkst\u0173 ligas, auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f, diabet\u0105, insult\u0105, nutukim\u0105 ir depresij\u0105.<sup>3,4<\/sup><\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip atsigriebti u\u017e prarast\u0105 mieg\u0105<\/h2>\n\n\n\n<p>Atsigriebti u\u017e prarast\u0105 mieg\u0105 n\u0117ra taip paprasta, kaip \u201eu\u017emigti\u201c. Taip pat n\u0117ra reikalo \u201egr\u0105\u017einti\u201c miego deficit\u0105 valanda miego u\u017e kiekvien\u0105 prarast\u0105 miego valand\u0105. Svarbiausia yra miegoti tiek, kiek reikia, kad pabud\u0119 jaustum\u0117t\u0117s pails\u0117j\u0119. Tai apima kiekvien\u0105 miego tip\u0105: (REM) ir ne-REM.<\/p>\n\n\n\n<p>Paprastai REM ir ne-REM miegas vyksta reguliariai 4\u20136 ciklais kiekvien\u0105 nakt\u012f. Sapnai da\u017eniausiai atsiranda REM miego metu. Ne-REM miegas apima tai, kas paprastai vadinama giliu miegu arba l\u0117tuoju miegu. J\u016bs\u0173 geb\u0117jimas veikti ir jaustis gerai, kai esate pabud\u0119s, priklauso nuo to, ar pakankamai miegate ir ar pakankamai miegate kiekvieno tipo miego metu. Tai taip pat priklauso nuo to, ar miegate tuo metu, kai j\u016bs\u0173 k\u016bnas yra nusiteik\u0119s ir pasiruo\u0161\u0119s miegoti.<sup>3,11,12<\/sup><\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip greitai adaptuotis prie vasaro laiko<\/h2>\n\n\n\n<p>Jei at\u0117jus vasaros laikui jau\u010diat\u0117s mieguisti, i\u0161bandykites \u0161iuos b\u016bdus, kad grei\u010diau adaptutotum\u0117te mintis ir k\u016bn\u0105 prie naujo gyvenimo ritmo. <sup>13<\/sup><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Kiekvien\u0105 vakar\u0105 eikite miegoti 15 minu\u010di\u0173 anks\u010diau. Taip art\u0117dami prie savo norimo laiko.<\/li><li>Jei jau\u010diat\u0117s mieguistai, trumpai pamiegokite 15\u201320 minu\u010di\u0173 ankstyv\u0105 popiet\u0119.<\/li><li>\u012evertinkite ar popiet\u0117s miegas jums padeda ar ne. \u017dmon\u0117s labai skirtingai reaguoja ir vieniems b\u016bna sunku u\u017emigti vakare.<\/li><li>Vakare suma\u017einkite dirbtinos \u0161viesos (televizoriai, telefonai, \u0161viestuvai) poveik\u012f j\u016bs\u0173 akims.<\/li><li>Atradus sau tinkam\u0105 laik\u0105 u\u017emigti ir keltis, stenkit\u0117s palaikyti ritm\u0105 ir keltis bei eiti miegoti tuo pa\u010diu metu.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Tinkamas miegas j\u016bs\u0173 k\u016bnui yra toks pat svarbus kaip kv\u0117pavimas ir valgymas. Orams \u0161ylant ir ilg\u0117jant dienoms, b\u016btinai skirkite pirmenyb\u0119 geram miegui, kad tai b\u016bt\u0173 naudinga j\u016bs\u0173 protui ir k\u016bnui.<\/p>\n\n\n\n<p>Jei ka\u017ekas trikdo j\u016bs\u0173 mieg\u0105, atlikite test\u0105 <a href=\"https:\/\/findvit.com\/testas\/\">&#8222;Tavo diena&#8221;<\/a>, kuris suteiks jums \u012f\u017evalg\u0173 apie vitaminus ir mineralus, kurie gali pad\u0117ti palaikyti <a href=\"https:\/\/findvit.com\/parduotuve\/?filters=product_tag[ramiam-miegui]\">ger\u0105 mieg\u0105<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Svarbu!<\/h2>\n\n\n\n<p>*Laiku atkreiptike d\u0117mes\u012f \u012f savijautos siun\u010diamus signalus;<\/p>\n\n\n\n<p>*Papildykite organizm\u0105 nat\u016braliais mineralais ar vitaminais;<\/p>\n\n\n\n<p>*M\u0117gaukites energija ir gera savijauta kasdiena !<\/p>\n\n\n\n<p>\u2020 M\u016bs\u0173 svetain\u0117je pateikiama tik bendro pob\u016bd\u017eio informacija. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Literat\u016bra:<\/h3>\n\n\n\n<ol class=\"has-small-font-size wp-block-list\"><li>Circadian rhythms: National Institute of General Medical Sciences. https:\/\/www.nigms.nih.gov\/education\/fact-sheets\/Pages\/circadian-rhythms.aspx [Accessed Feb 23, 2022]<\/li><li>Circadian rhythms and circadian clock. The National Institute for Occupational Safety and Health. https:\/\/www.cdc.gov\/niosh\/emres\/longhourstraining\/clock.html [Accessed Feb 24, 2022]<\/li><li>Sleep deprivation and deficiency: National Heart, Lung and Blood Institute. https:\/\/www.nhlbi.nih.gov\/health-topics\/sleep-deprivation-and-deficiency [Accessed Feb 24, 2022]<\/li><li>Cirelli C. Definition and consequences of sleep deprivation. http:\/\/www.uptodate.com\/home [Accessed March 1, 2022]<\/li><li>Sleep and sleep disorders \u2013 data and statistics: Centers for Disease Control and Prevention. https:\/\/www.cdc.gov\/sleep\/data_statistics.html [Accessed Feb 24, 2022]<\/li><li>Sleep and sleep disorders \u2013 how much sleep do I need? Centers for Disease Control and Prevention. https:\/\/www.cdc.gov\/sleep\/about_sleep\/how_much_sleep.html [Accessed Feb 23, 2022]<\/li><li>Sleep debt: The National Institute for Occupational Safety and Health. https:\/\/www.cdc.gov\/niosh\/emres\/longhourstraining\/debt.html [Accessed Feb 23, 2022]<\/li><li>Ochab JK, Szwed J, Ole\u015b K, et al. Observing changes in human functioning during induced sleep deficiency and recovery periods.&nbsp;<em>PLoS One<\/em>&nbsp;2021;16(9):e0255771.<\/li><li>Ju YS, Ooms SJ, Sutphen C, et al. Slow wave sleep disruption increases cerebrospinal fluid amyloid-\u03b2 levels.&nbsp;<em>Brain<\/em>&nbsp;2017;140(8):2104-2111.&nbsp;<\/li><li>Rukmangadachar LA, Bollu PC. Amyloid beta peptide. 2021. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2022 Jan. PMID: 29083757.&nbsp;<\/li><li>Brain basics understanding sleep: National Institute of Neurological Disorders and Stroke. https:\/\/www.ninds.nih.gov\/Disorders\/Patient-Caregiver-Education\/Understanding-Sleep#1 [Accessed March 1, 2022]<\/li><li>Patel AK, Reddy V, Araujo JF. Physiology, sleep stages. [Updated 2021 Apr 22]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2022 Jan.<\/li><li>How to manage daylight saving time. Mayo Clinic. https:\/\/www.mayoclinichealthsystem.org\/hometown-health\/speaking-of-health\/how-to-manage-daylight-saving-time [Accessed March 1, 2022]<\/li><li>Grandner M, Lang Gallagher R, Gooneratne N. The use of technology at night: Impact on sleep and health.&nbsp;<em>J Clin Sleep Med<\/em>&nbsp;2013;9(12):1301-1302.<\/li><\/ol>\n\n\n\n<p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u041a\u043e\u0433\u0434\u0430 \u043d\u0430\u0441\u0442\u0443\u043f\u0430\u0435\u0442 \u043b\u0435\u0442\u043d\u0435\u0435 \u0432\u0440\u0435\u043c\u044f, \u043c\u044b \u043f\u0435\u0440\u0435\u0432\u043e\u0434\u0438\u043c \u0447\u0430\u0441\u044b \u043d\u0430 \u0447\u0430\u0441 \u0432\u043f\u0435\u0440\u0435\u0434. \u041f\u043e\u0445\u043e\u0436\u0435, \u043c\u044b \u0442\u0435\u0440\u044f\u0435\u043c \u0441\u043e\u0432\u0441\u0435\u043c \u043d\u0435\u043c\u043d\u043e\u0433\u043e \u2013 \u043e\u0434\u0438\u043d \u0447\u0430\u0441 \u0441\u043d\u0430. \u0425\u043e\u0442\u044f \u044d\u0442\u043e \u043c\u043e\u0436\u0435\u0442 \u043f\u043e\u043a\u0430\u0437\u0430\u0442\u044c\u0441\u044f \u043f\u043e\u0442\u0435\u0440\u0435\u0439 \u0447\u0430\u0441\u0430 \u0441\u043d\u0430\u2026<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":6685,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[146],"tags":[],"class_list":["post-6682","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-miegas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6682","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6682"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6682\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6686,"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6682\/revisions\/6686"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6685"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6682"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6682"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/findvit.com\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6682"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}