svaigsta galva

Apsvaigsta galva atsistojus – simptomai, priežastys ir gydymas

Ar kada nors per greitai atsistojote ir staiga pajutote tokį svaigulį, kad teko griebtis už sienos arba atsisėsti?

Iš tikrųjų gana įprasta jausti trumpą galvos svaigimą atsistojus. Šį pojūtį dažniausiai sukelia ortostatinė arba laikyseninė hipotenzija – specifinis žemo kraujospūdžio tipas, susijęs su jūsų laikysenos pasikeitimu.

Tačiau galvos svaigimas, kuris trunka ilgiau nei kelias sekundes, gali būti rimtesnės priežasties požymis.

Dėl ko svaigsta galva?

svaigsta

Per greitai atsistojote

Jums reikia papildomų pastangų, kad jūsų širdis pumpuotų kraują per kūną, kai atsistojate, palyginti su tuo momentu, kai gulite.

Tiesą sakant, kraujospūdis natūraliai kinta priklausomai nuo jūsų padėties, taip organizmas siekia išlaikyti homeostazę – pusiausvyros būseną, leidžiančią tinkamai funkcionuoti daugeliui jūsų kūno sistemų.

Kai jūsų kūnas pripranta veikti tam tikroje padėtyje, padėčių keitimas gali nustebinti jūsų sistemą, trumpam sumažindamas kraujo kiekį smegenyse.

Dėl gravitacijos kraujas trumpam susikaupia apatinėje kūno dalyje, kai atsistojate, gali prireikti kelių sekundžių ar net minutės, kol kūnas prisitaikys. Kol jūsų kraujas ir toliau cirkuliuoja visame kūne, jūsų kraujospūdis gali svyruoti ir sukelti galvos svaigimą.

Pastaba: jei pastaruoju metu daugiau laiko praleidote gulėdami, greičiausiai jausite galvos svaigimą stovėdami, nes jūsų kūnui reikia laiko prisitaikyti dažniau keltis ir judėti.

Ką daryti, jei atsistoję paprastai jaučiatės apsvaigę. Šie patarimai gali padėti:

  • Judėkite palaipsniui, pakeldami galvą, pečius, tada pelengva atsisėskite ar atsistokite.
  • Gali padėti kelias minutes pasėdėti ant lovos krašto prieš atsistojus. Duokite savo kūnui laiko prisitaikyti, ypač ryte, kai kraujospūdis yra žemiausias.
  • Dėvėkite kompresines kojines, kad padidintumėte kraujotaką kojose.
  • Miegokite pakėlusi lovos galvūgalį arba išbandykite pleištinę pagalvę, leidžiančią pasilenkti ties juosmeniu.
  • Išgerkite 2 stiklines vandens 20–30 minučių prieš lipdami iš lovos arba jei stovėjote labai ilgą laiko tarpą.
  • Venkite ilgai stovėti, kad kraujas nesikauptų pėdose ir netintų.
  • Užsiveskite užrašus, kada jaučiate galvos svaigimą, kad tiksliai nustatytumėte galimas priežastis.

Geriausia būti ypač atsargiems po lovos poilsio dėl traumos, ligos ar nėštumo. Judėkite lėtai ir ilsėkitės tiek, kiek reikia su staigiais judesiais.

Perkaitimas ir dehidratacija

Jei geriate per mažai vandens, ypač kai lauke karšta, galite lengvai perkaisti ir dehidratuoti. Kai aplinkos temperatūra pakyla, jūsų kraujospūdis natūraliai mažėja, o tai sukelia galvos svaigimą.

Pati dehidratacija taip pat gali turėti įtakos jūsų organizmo gebėjimui reguliuoti temperatūrą – kai dehidratuojate, mažiau prakaituojate, todėl organizmui sunkiau atvėsti. Mažiau vandens jūsų kūne reiškia mažiau vandens kraujyje, todėl jūsų kraujospūdis gali padidėti arba kristi.

Per trumpą laiką dėl dehidratacijos gali sumažėti kraujo tūris ir sumažėti kraujospūdis. Tačiau laikui bėgant dehidracija gali sukelti aukštą kraujospūdį, nes smegenys sutraukia kraujagysles.

Ką daryti toliau: hidratacija gali padėti sureguliuoti kraujospūdį ir sumažinti galvos svaigimą. Išbandykite šiuos patarimus:

  • Kasdien gerkite pakankamai vandens: Ekspertai rekomenduoja moterims suvartoti apie 11,5 puodelio, o vyrams – 15,5 puodelio. Tiesiog žinokite, kad apie 20% šio vandens gaunama iš maisto, kurį valgote.
  • Gerkite daugiau vandens treniruotės metu arba labai šiltu oru.
  • Pabandykite kasdien į puodelį ar du vandens įlašinti elektrolitų tirpalų, pvz., Trace Minerals Drops, kad jūsų kūnas išliktų hidratuotas ir būtų papildytas svarbiais elementais.

Širdies problemos

Kai kurios širdies ligos, dėl kurių gali sumažėti kraujospūdis, yra labai retas širdies susitraukimų dažnis (bradikardija), širdies vožtuvų problemos, širdies priepuolis ir širdies nepakankamumas. Šios sąlygos neleidžia kūnui greitai pumpuoti daugiau kraujo atsistojus.

Endokrininės problemos

Skydliaukės ligos, antinksčių nepakankamumas (Addisono liga) ir mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) gali sukelti ortostatinę hipotenziją. Taip pat gali būti ir diabetas, galintis pažeisti nervus, padedančius siųsti signalus, reguliuojančius kraujospūdį.

Nervų sistemos sutrikimai

Kai kurie nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga, daugialypės sistemos atrofija, Lewy kūno demencija, grynas autonominis nepakankamumas ir amiloidozė, gali sutrikdyti organizmo gebėjimą kontroliuoti kraujospūdį.

Alkoholio vartojimas

Alkoholis gali pažeisti ir susiaurinti jūsų kraujagysles, susilpninti kraujotaką ir priversti jūsų organizmą reguliuoti kraujospūdį. Todėl atsistoję, išgėrę keletą gėrimų, galite šiek tiek apsvaigti.

Šis galvos svaigimas, dažnai vadinamas „sukimais“, atsiranda dėl to, kad alkoholio vartojimas gali pakeisti skysčių tankį ausies kanaluose ir sukelti galvos svaigimą.

Kadangi staigus padėties pasikeitimas jau turi įtakos kraujospūdžiui, išgėrus alkoholio galima dar labiau apsvaigti atsistojus.

Ką daryti toliau: galite pabandyti išgerti kavos, ką nors suvalgyti – bet dažnai tereikia palaukti, kol šis jausmas išnyks.

Kad išvengtumėte “sukimosi” ateityje, stenkitės nevartoti alkoholio tuščiu skrandžiu, nes tai gali pabloginti jo poveikį jūsų organizmui. Sumažinus geriamo alkoholio kiekį arba visiškai jo vengiant, galima išvengti galvos svaigimo ir ilgalaikio šalutinio poveikio.

Greitas patarimas: sveikatos specialistas gali padėti jums sukurti asmeninį planą, kaip saugiai sumažinti alkoholio vartojimą. Praneškite jiems apie visus pastebėtus simptomus, pvz., galvos svaigimą atsistojus. Jie gali rekomenduoti palaipsniui mažinti išgeriamo alkoholio kiekį arba ilginti laiko tarpą tarp gėrimų vienu prisėdimu.

Intensyvus sportas

Kai mankštinatės, jūsų raumenys skatina kraujo tekėjimą į jūsų širdį. Kai ilsitės, jūsų kraujas linkęs grįžti į jūsų galūnes. Šis kraujo priplūdimas kartu su plaučių krūviu reiškia, kad po treniruotės atsistoję ar judėdami galite šiek tiek apsvaigti.

Ypatingai ekstremalus ar intensyvus pratimas gali sumažinti kraujospūdį ir sukelti galvos svaigimą stovint ar keičiant padėtį. Energingų pratimų pavyzdžiai:

  • Greitas bėgimas
  • Dviračių Sportas
  • Svorių kilnojimas
  • Plaukimas

Ką daryti toliau: jei po treniruotės svaigsta galva, pykina arba matote neryškų vaizdą, tai gali padėti:

  • Skirkite kelias minutes ir atsisėskite, taip sumažinsite širdies ritmą.
  • Neskubėkite eiti praustis po dušu, nes padidinus temperatūrą aplinkoje, kraujospūdis gali dar labiau sumažėti.
  • Atlikite pratimus, kurių metu nereikia dažnai keisti padėties, ypač jei turite žemą kraujospūdį.
  • Prieš pratimą ir jo metu gerkite daug vandens.

Vaistų vartojimas

Kai kurie vaistai gali sukelti galvos svaigimą atsistojus, nes jie keičia kraujospūdį. Pavyzdžiai:

  • Vaistai, kurie specifiškai veikia kraujospūdį, pvz., diuretikai, beta blokatoriai arba AKF inhibitoriai.
  • Vaistai, kurie gali sukelti žemą kraujospūdį kaip šalutinį poveikį, pvz., Prozac.
  • Vaistai, padedantys gydyti šlapimo susilaikymą, pvz., tamsulozinas (Flomax).
  • Benzodiazepinai, tokie kaip diazepamas (Valium) arba alprazolamas (Xanax).
  • Tam tikri antidepresantai, tokie kaip tricikliai antidepresantai arba monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI).

Ką daryti toliau: jei manote, kad galvos svaigimas atsistojus gali būti susijęs su vartojamais vaistais, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, bet vartokite tol, kol gydytojas pasakys, kad galite nutraukti. Staigus paskirto vaisto vartojimo nutraukimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Laikysenos ortostatinės tachikardijos sindromas (LOTS)

LOTS yra sunkesnė ortostatinės netoleravimo forma, būklė, kai jums gali būti sunku stovėti ir visada alpstate ar turite galvos svaigimą.

Jei turite LOTS, jūsų kūnas negali automatiškai reguliuoti kraujospūdžio, todėl laikysenos pokyčiai gali sukelti ilgalaikį galvos svaigimą.

Kiti LOTS simptomai yra šie:

  • Širdies staigus plakimas
  • Dusulys
  • Galvos skausmai
  • Drebulys ar prakaitavimas
  • Sunku miegoti

Ką daryti toliau: jei pastebėjote šiuos simptomus, geriausia kuo greičiau susitarti su gydytoju. Jie gali pasiūlyti daugiau patarimų, kaip nustatyti pagrindinę priežastį.

Tuo tarpu galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte simptomus:

  • Gerti pakankamai vandens.
  • Vengti per ilgai stovėti vienu metu, ypač vienoje padėtyje.
  • Valgyti mažomis porcijomis, dažnai.
  • Į savo mitybą įtraukti daugiau natrio.
  • Stengtis laikytis įprasto miego grafiko.
  • Miego metu naudoti pleištinę pagalvę arba, jei įmanoma, paketi lovos galvūgalį.
  • Prieš sėsdami ar atsistodami atlikti izometrinius pratimus, kurie apima raumenų įtempimą ir atpalaidavimą.

Greitas patarimas: nuosekliai matuodami kraujospūdį ir pulsą kasdien tuo pačiu metu, galėsite sekti pradinį kraujospūdį ir stebėti pokyčius.

Sveikatos sutrikimai

Kai kurios sveikatos būklės, nesusijusios su kraujospūdžiu, pavyzdžiui, virškinimo trakto problemos, vidinės ausies problemos ir hormoniniai pokyčiai, gali sukelti galvos svaigimą ir galvos svaigimą atsistojus.

Kiti sveikatos sutrikimai gali sukelti galvos svaigimą atsistojus, nes sumažėjęs kraujospūdis. Šių sąlygų pavyzdžiai:

  • Širdies problemos
  • Skydliaukės ligos, tokios kaip hipotirozė
  • Diabetas
  • Neurologinės būklės, tokios kaip kūno demencija ir Parkinsono liga
  • Anemija

Ką daryti toliau: geriausias gydymas priklausys nuo jūsų pagrindinės sveikatos būklės.

Pavyzdžiui, streso lygio valdymas ir raminimo technikų, tokių kaip meditacija, praktika gali padėti sumažinti pykinimą ir galvos svaigimą, kurį sukelia virškinimo trakto problemos, vidinės ausies problemos ir hormoninių pokyčių problemos.

Jei manote, kad galvos svaigimas yra susijęs su vidinės ausies problemomis, kita vertus, gydytojas arba ausų, nosies ir gerklės (ENT) specialistas gali padėti nustatyti diagnozę ir paaiškinti gydymo galimybes.

Gydytojas visada gali pasiūlyti daugiau pagalbos, tiksliai nustatydamas priežastis ir galimų bet kokių susijusių simptomų gydymą.

Ortostatinės hipotenzijos(žemas kraujo spaudimas) rizikos veiksniai

Amžius. Ortostatinė hipotenzija būdinga 65 metų ir vyresniems žmonėms. Specialios ląstelės (baroreceptoriai), esančios šalia širdies ir kaklo arterijų, kontroliuojančios kraujospūdį, senstant gali sulėtėti. Senstančiai širdžiai taip pat gali būti sunkiau pagreitinti kraujospūdžio sumažėjimą.

Vaistai. Tai vaistai, vartojami aukštam kraujospūdžiui ar širdies ligoms gydyti, pvz., diuretikai, alfa blokatoriai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir nitratai.

Kiti vaistai, galintys padidinti ortostatinės hipotenzijos riziką, yra vaistai, vartojami Parkinsono ligai gydyti, tam tikri antidepresantai, tam tikri antipsichoziniai vaistai, raumenų relaksantai, vaistai erekcijos disfunkcijai gydyti ir narkotikai.

Tam tikros ligos. Ligos, kurios gali padidinti žemo kraujospūdžio riziką, yra kai kurios širdies ligos, tokios kaip širdies vožtuvų problemos, širdies priepuolis ir širdies nepakankamumas. Jie taip pat apima tam tikrus nervų sistemos sutrikimus, tokius kaip Parkinsono liga. Tai apima ligas, kurios sukelia nervų pažeidimus (neuropatiją), pavyzdžiui, diabetą.

Šilumos poveikis. Buvimas karštoje aplinkoje gali sukelti stiprų prakaitavimą ir galbūt dehidrataciją, o tai gali sumažinti kraujospūdį ir sukelti ortostatinę hipotenziją.

Poilsis. Ilgas buvimas lovoje dėl ligos ar traumos gali sukelti silpnumą. Tai gali sukelti ortostatinę hipotenziją.

Alkoholis. Alkoholio vartojimas gali padidinti ortostatinės hipotenzijos riziką.

Kada kreiptis medicininės pagalbos?

svaigsta

Jei galvos svaigimas atsistojus verčia jausti nerimą, kai pakeičiate kūno padėtį arba jis pradeda daryti didelį poveikį jūsų sveikatai ar kasdieninei rutinai, kitas geras žingsnis – kreiptis į savo gydytoją.

Nors trumpalaikis galvos svaigimas netūrėtų kelti pagrindo nerimauti, kai kurie požymiai, galintys rodyti rimtesnes ortostatinės hipotenzijos priežastis, yra šie:

  • Apalpimas arba sąmonės netekimas
  • Kritimas arba negalėjimas stovėti be atramos
  • Galvos skausmai
  • Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje arba hipoglikemija

Kad padėtų nustatyti galvos svaigimo priežastį, gydytojas gali:

  • Patikrinkite kraujospūdį gulėdami, atsistodami ir sėdėdami.
  • Rekomenduokite pasvirimo stalo testą, kuris padės nustatyti galvos svaigimo priežastį. Atliekant šį testą, jūsų gyvybiškai svarbūs rodikliai bus stebimi saugiai prisirišę prie stalo, kuris perkelia jus iš horizontalios į vertikalią padėtį.
  • Koreguokite visus vaistus, kuriuos vartojate, galinčius turėti įtakos kraujospūdžiui.
  • Rekomenduokite vesti žurnalą, kada jaučiate galvos svaigimą, kad būtų lengviau nustatyti galimus veiksnius.

Kad išvengtumėte galvos svaigimo ateityje, gydytojas gali rekomenduoti:

  • Gerkite daug vandens.
  • Valgykite subalansuotą mitybą, kurioje yra daug vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų.
  • Stebėkite cukraus kiekį kraujyje.
  • Reguliariai užsiimkite fizine veikla užsiimdami vidutinio sunkumo veikla, pvz., vaikščiodami, važiuodami dviračiu ar šokdami, bent 15 minučių per dieną.

Jei kada nors kai atsistojate staiga apsvaigsta galva (net akimirką) arba nualpstate, nedelsdami pasakykite savo gydytojui. Jei reikia, ortostatinei hipotenzijai gydyti galima skirti vaistų. Bet pirmiausia išbandykite lengvus dalykus.

Dažniausiai galvos svaigimas gali būti dėl smulkmenų ir dažnai, jei atliksite nedidelius, kelių dalykų pakeitimus, tai pagerės.

Susiję straipsniai:

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus matomas viešai. Privalomi laukeliai yra pažymėti.

Prisijungti

Registruotis

Atkurti slaptažodį

Įveskite vartotojo vardą arba el. pašto adresą ir gausite nuorodą el. paštu slaptažodžio atkūrimui.

Pagal poreikį:

Kategorijos:

Gamintojai: