Tikriausiai mums visiems kadanors teko susidurti su odos problemomis. Graži oda yra tarsi mūsų etiketė, todėl jos puoselėjimas yra svarbus. Tokios būklės, kaip dermatitas, gal apsunkinti mūsų gyvenimą. Ar žinote kokie yra dermatito požymiai?
Dermatitas – kas tai?
Sausa oda gali būti vienas pagrindinių ženklų, kad jūs turite dermatitą. Dermatitas – tai ūmi uždegiminė odos liga, kurią gali sukelti įvairūs vidiniai ir išoriniai dirgikliai. Dažniausi dermatito požymiai yra: sausa oda, odos patinimai ir paraudimai. Yra keli skirtingi dermatito tipai.
Dermatitas nesukelia jokios rimtos žalos jūsų organizmui. Jis nėra užkrečiamas ir nereiškia, kad jūsų oda yra nešvari ar užkrėsta. Yra gydymo metodų ir vaistų, kurie gali suvaldyti jūsų simptomus.
Dermatito tipai
Priklausomai nuo tipo priklauso dermatito simptomai gali būti skirtingi. Odos niežėjimas taip pat gali varijuoti nuo lengvo iki stipraus. Tam tikro tipo dermatitas gali trukti ilgiau. Taip pat dermatitą gali paveikti stresas, metų laikas ir patiriamas stresas. Vieni dermatito tipai gali dažniau pasireikšti suaugusiems, o kiti vaikams. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra atopinis ir kontaktinis dermatitai.
Atopinis dermatitas
Ši odos būklė geriau žinoma kaip egzema. Atopinis dermatitas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lėtinių, uždegiminių ligų. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: nuolatinis odos sausėjimas, niežulys, įvairaus dydžio žaizdelėmis.
Dažnai atopinis dermatitas gali būti “atopinio maršo” pradžia. Tai procesas krio metu vieną alerginę ligą pakeičia kita. Dažnai tai gali prasidėti nuo vaikystės, dažnai nuo atopinio dermatito. Su amžiumi šią ligą gali keisti kitos atopinės ligos, tokios kaip alerginė sloga.
Atopinis dermatitas pasireiškia net 20% vaikų. Tačiau dauguma vaikų šia ligą su amžiumi išauga. Tarp suaugusių ši liga nėra tokia populiari. Ši liga diagnozuojama maždaug 2-10% suaugusiųjų.
Taip pat ši liga gali turėti stiprią įtaką jūsų gyvenimui. Dėl atopinio dermatito gali nukentėti jūsų miego kokybė. O nuolatiniai odos pažeidimai gali padidinti infekcinių ligų susirgimo tikimybę. Taip pat atopinis dermatitas gali paveikti jūsų išvaizda, o tai atsiliepti į tai kaip kiti į jus žiūrės ir kaip žiūrėsite į save.
Atopinio dermatito atsiradimą gali sukelti ir genetiniai ir aplinkos veiksniai. Miego rėžimas, gyvenamoji aplinka ir jūsų gyvenimo būdas gali būti dermatito atsiradimo priežastis. Tačiau dažniausia priežastimi yra laikomos alergijos.
Atopinio dermatito rizikos veiksniai:
- Šienligė arba astma.
- Lytis. Moterims šis atopinio dermatito tipas yra dažnesnis
Dažniausiai pasitaikantys alerginai maiste yra: pienas ir jo gaminiai, žuvis ir kitos jūros gėrybės, kviečiai, baltymai, riešutai ir egzotiniai vaisiai. Dermatitą taip pat gali sukelti: kvepalai, muilai, žiedadulkės, pelėsis, bei gyvūnų plaukai.
Sergant atopiniu dermatitu taip pat padidėja vandens pasišalinimas iš gilesnių odos sluoksnių, ko pasekoje odą nuolat niežti bei jaučiamas tempimo jausmas. Sergančiųjų atopiniu dermatitu visa oda būna pažeista, net jei iš pažiūros kai kurie odos plotai ir atrodo sveiki. Tad jeigu ši liga nėra laiku pastebima, neatliekami alergijos tyrimai, situacija laikui bėgant tampa vis prastesnė.
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kuris atsiranda dėl kontakto su medžiagomis, kurios sukelia alergines reakcijas. Alergenai kontaktuodami su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių kaupimąsi kontakto vietoje.
Kontaktinis dermatitas yra skirstomas į 2 tipus: ūminis ir lėtinis.
Ūminis kontaktinis dermatitas
Ūminis kontaktinis dermatitas – tai ūminė uždegiminė odos reakcija, sukelta dirginančių medžiagų, veikiančių tiesiogiai iš išorės. Ūminiam kontaktiniam dermatitui būdingas odos paraudimas ir patinimas, bėrimas mazgeliais, pūslėmis. Šio tipo dermatitu dažniausiai serga suaugusieji.
Šis dermatito tipas apsiriboja pažeidimo vieta, bei gali trukti 2-3 savaites.
Lėtinis kontaktinis dermatitas
Lėtinis kontaktinis dermatitas – lėtinė padidėjusio jautrumo reakcija, kuri atsiranda odai liečiantis su cheminėmis medžiagomis, kurios anksčiau jau buvo įjautrinę organizmą. Alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingos ir kryžminės reakcijos – jautrumas panašios cheminės struktūros medžiagoms.
Kontaktinis dermatitas gali būti sukeltas įvairių dirgiklių, tokių kaip:
- įvairūs metalai ir bižuterija (nikelis, chromas, kobaltas, gyvsidabris)
- kosmetika (šampūnas, valikliai, muilas, dantų pasta, tualetinis vanduo, kvepalai, balzamai)
- konservantai, dezifekuojančiosios medžiagos (parabenai, formaldehidas, katonas, Antifrizas, tirpikliai, insekticidai, antiseptiniai kremai)
- Augalai (chrizantemos, saulėgrąžos, ramunėlės, saulutės, raktažolės, narcizai, tulpės, nuodingosios gebenės, jazminai)
- Vaistai (streptomicinas, bacitracinas, levomicetinas, furacilinas)
Vienas ryškiausių požymių, kad odos bėrimai yra sukelti kontaktinės alergijos yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje. Jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai ima stiprėti, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis.
Kiti, retesni dermatito tipai yra:
- Stazinis dermatitas. Jis dažniausiai pasireiškia ant pėdų ir rankų, taip pat gali pasireikšti žmonėms, kurie šiose vietose gausiai prakaituoja.
- Seborėjinis dermatitas. Seborėjinį dermatitą greičiausiai sukelia riebalų liaukų grybelis. Jis paprastai paūmėja pavasarį ir žiemą. Atrodo, kad kai kuriems žmonėms šis dermatitas taip pat turi genetinį komponentą.
- Neurodermatitas.Šis tipas pasireiškia niežtinčiu odos ploteliu, kurį dažnai sukelia stresas arba kas nors, kas dirgina odą.
- Monetiškasis dermatitas. Šis dermatitas apima ovalias odos opeles, dažnai atsirandančias po odos sužalojimų.
Kas gali susirgti dermatitu?
Dermatitas nepriklauso nuo amžiaus. Dermatitu gali sirgti:
- Atopinis dermatitas (egzema) paprastai prasideda vaikystėje, tačiau juo gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus.
- Kontaktiniu dermatitu gali susirgti bet kas, nes jis tiesiog susijęs su odos sąlyčiu su medžiaga.
- Sergantieji celiakija yra linkę sirgti herpetiforminiu dermatitu.
- Yra keletas veiksnių, dėl kurių kyla rizika susirgti dermatitu.
Kas sukelia dermatitą?
Dermatitą sukelia imuninės sistemos suaktyvėjimas, genetika ir aplinkos veiksniai.
Imuninė sistema. Kartais jūsų imuninė sistema reaguoja pernelyg stipriai. Jei sergate atopiniu dermatitu, jūsų imuninė sistema reaguoja į iš pažiūros nedidelius dirgiklius ar alergenus. Tai sukelia uždegimą.
Genetika. Mokslininkai pastebėjo, kad jei kiti jūsų šeimos nariai serga dermatitu, didesnė tikimybė, kad ir jūs juo sirgsite. Be to, ekspertai nustatė genų, kontroliuojančių baltymą, padedantį organizmui palaikyti sveiką odą, pokyčius. Jūsų oda negali išlikti sveika be normalaus šio baltymo kiekio.
Aplinka. Jūsų aplinka gali priversti jūsų imuninę sistemą pakeisti apsauginį odos barjerą. Dėl to išsiskiria daugiau drėgmės, o tai gali sukelti dermatitą. Galimi aplinkos veiksniai yra tabako dūmų ir kai kurių rūšių oro teršalų poveikis. Taip pat gali būti kai kurių odos produktų ir muilo sudėtyje esančių kvapiųjų medžiagų.
Sąlytis. Kai kuriuos dermatito tipus sukelia cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių poveikis. Pavyzdžiui, perioralinį dermatitą gali sukelti vandenyje ar dantų pastoje esančio fluoro poveikis.
Kaip galite išvengti dermatito arba sumažinti jo riziką?
Stenkitės vengti to, kas sukelia dermatitą. Tai gali būti maisto produktai, kuriems esate jautrus arba alergiškas, cheminės medžiagos, kurios dirgina jūsų odą, ir muilas, kuris daro tą patį.
Reguliariai drėkinkite odą. Neperkaitinkite odos. Naudokite oro drėkintuvą, kad oras nebūtų per sausas. Stenkitės nebraižyti. Sumažinkite stresą.
Svarbiausia sureaguoti laiku
Nelaukite, kol pajusite tokį diskomfortą, kad negalėsite miegoti, ir tik tada kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą dėl savo odos. Kreipkitės į jį iškart, kai tik prasideda simptomai, kad galėtumėte pradėti gydymą. Ypač greitai kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad yra infekcija, arba jei jaučiate didelį skausmą.
