Dirgliosios žarnos sindromas: Simptomai, priežastys ir kaip to išvengti

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra dažnaliga, kuri veikia Jūsų žarnyno funkcijas (ilgalaikė virškinimo sistemos būklė, sukelianti skausmą pilvo srityje, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir dujų susidarymą). DŽS nesukelia audinių pažeidimų žarnyne ir nepadidina rizikos susirgti rimtesnėmis ligomis, tokiomis kaip kolorektalinis vėžys. Tačiau tai yra lėtinė būklė, kurią dauguma žmonių gali valdyti keisdami savo gyvenimo būdą ir mitybą, vartodami vaistus ir gaudami elgesio terapiją.¹

Nors DŽS yra gana dažna liga, daugelis žmonių, kuriems diagnozuotas šis sindromas, nežino, kaip jis veikia jų kūną, kokie simptomai ir kaip jie gali padėti sau. DŽS simptomai gali kisti nuo lengvo diskomforto iki sunkių skausmų. Šiame straipsnyje mes aptarsime, kas sukelia DŽS, kaip jis veikia jūsų kūną, kokius simptomus jis sukelia, kaip jį diagnozuoti ir gydyti, ir kaip jūs galite padėti sau.

Pagrindinis žingsnis norint efektyviai tvarkyti ir kontroliuoti DŽS yra suprasti, kas tai yra ir kaip jis veikia jūsų kūną. DŽS nėra liga, bet sindromas – tai reiškia, kad tai yra grupė simptomų, kurie atsiranda kartu ir sukelia diskomfortą ar skausmą.

Kas yra dirginantis žarnyno sindromas?

Dirginantis žarnyno sindromas yra virškinimo sistemos sutrikimas. Pagrindiniai simptomai yra skausmas ar diskomfortas pilvo srityje, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar abu simptomai kartu. Kai kurie žmonės gali patirti pilvo pūtimą, dujų susidarymą arba reikalingumą dažnai lankyti tualetą.

Įdomūs faktai apie žarnyną

Žarnynas yra viena iš svarbiausių mūsų kūno dalių. Jis ne tik padeda virškinti maistą ir iš jo gauti maistines medžiagas, bet ir yra mūsų imuninės sistemos dalis. Tai reiškia, kad žarnyno sveikata gali turėti įtakos visam mūsų kūnui.

Žarnynas taip pat yra vieta, kurioje gyvena milijardai bakterijų – tai vadinama žarnyno mikrobiota. Šios bakterijos padeda mums virškinti maistą, gaminti vitaminus, kurie mums reikalingi, ir apsaugoti mus nuo kenksmingų bakterijų. Tačiau, jei mūsų žarnyno mikrobiota nėra subalansuota, tai gali sukelti daugelį sveikatos problemų, įskaitant DŽS.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai

DŽS simptomai gali skirtis tarp asmenų, tačiau yra keletas bendrų simptomų, kuriuos patiria dauguma žmonių. Jie gali apimti pilvo skausmą ir diskomfortą, išmatų pasikeitimus (pvz., viduriavimą, užkietėjimą ar abu), pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi.

Pilvo skausmas gali būti nuolatinis ar periodinis, bet dažniausiai jis yra susijęs su išmatomis. Skausmas gali sumažėti po tuštinimosi arba pasikeisti išmatų konsistencija. Dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas taip pat yra dažni simptomai. Jie gali būti susiję su maisto produktų, kurie sukelia dujų susidarymą, vartojimu, arba su virškinimo funkcijos pokyčiais.

Išmatų pasikeitimai yra vienas iš labiausiai pastebimų DŽS simptomų. Tai gali reikšti vidurių užkietėjimą, viduriavimą arba abu. Tai gali sukelti diskomfortą ir nepatogumų, ypač jei jūs esate nepasiruošęs tokiems pokyčiams.

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys

DŽS tikslios priežastys nėra aiškiai suprantamos, bet manoma, kad tai yra susiję su keletu veiksnių. Vienas iš jų yra virškinimo sistemos ir nervų darbo sutrikimai. Tai gali sukelti per didelį ar per mažą žarnyno judėjimą, kuris sukelia simptomus, tokius kaip viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.

Kitas veiksnys yra jūsų žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas. Tai gali atsitikti dėl netinkamos mitybos, antibiotikų vartojimo arba streso. Šie veiksniai gali sukelti žarnyno uždegimą, kuris sukelia DŽS simptomus.

Galiausiai, stresas ir psichologinė būklė taip pat gali turėti įtakos DŽS. Daugelis žmonių pastebi, kad jų simptomai pablogėja streso metu arba yra susiję su jų emocine būsena.

DŽS tikslios priežastys nėra žinomos. Buvo pasiūlytos daugelis priežasčių, bet niekas nėra iki galo įrodyta. DŽS gali išsivystyti po sunkaus žarnyno infekcijos, kurį sukelia bakterijos ar virusai. Taip pat gali būti susijęs su pertekliniu bakterijų kiekiu žarnyne.

DŽS tipai

Mokslininkai klasifikuoja DŽS pagal tai, kaip atrodo jūsų išmatos tomis dienomis, kai jums pasireiškia simptomų protrūkiai. Dauguma žmonių su DŽS turi normalų žarnyno judėjimą kai kuriomis dienomis ir netipinį kitomis dienomis. Netipinės dienos apibrėžia DŽS rūšį, kurią turite:

• DŽS su vidurių užkietėjimu (DŽS-V): dauguma jūsų išmatų yra kietos ir gumulėtos.
• DŽS su viduriavimu (DŽS-D): dauguma jūsų išmatų yra laisvos ir vandeningos.
• DŽS su nepastoviais žarnyno įpročiais (DŽS-M): jūsų išmatos yra tiek kietos ir gumulėtos, tiek laisvos ir vandeningos.

Kaip dažnai žmonėms pasitaiko DŽS?

Tai labai dažna ir aktuali tema. Ekspertai mano, kad apie 10–15% suaugusiųjų serga DŽS. Matoma, kad nedaugelis žmonių kreipiasi pas gydytojus. Tik apie 5–7% atvejų pasiekia gydytojus, kurie nustato diagnozę ir padeda pacientams.

Suprantant dirgliosios žarnos sindromo poveikį

DŽS gali turėti didelį poveikį jūsų kasdieniam gyvenimui. Simptomai gali sukelti diskomfortą, nepatogumų ir stresą. Jie gali apriboti jūsų veiklą, mažinti jūsų gyvenimo kokybę ir netgi sukelti depresiją.

Pilvo skausmas, viduriavimas ir užkietėjimas gali trukdyti jūsų darbui, mokslui ar laisvalaikiui. Ilgainiui gali sukelti nerimą ir stresą, ypač jei jūs nežinote, kada simptomai pasireikš.

Be to, DŽS gali turėti įtakos jūsų mitybai ir maisto pasirinkimams. Kai kurie žmonės pastebi, kad tam tikri maisto produktai sukelia arba pablogina jų simptomus. Tai gali reikalauti dietos keitimo, kas gali būti sunku ir sukelti papildomo vidinio streso.

Dirgliosios žarnos sindromo rizikos veiksniai

Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti jūsų riziką susirgti DŽS. Vienas iš jų yra amžius. DŽS dažniausiai diagnozuojamas jaunesniems nei 45 metų žmonėms.

Kitas rizikos veiksnys yra lytis. Moterys yra du kartus labiau linkusios susirgti DŽS nei vyrai. Tai gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais, kurie vyksta moterų kūne.

Genetika taip pat gali turėti įtakos jūsų rizikai susirgti DŽS. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių šeimos nariai kenčia nuo DŽS, yra labiau linkę patirti šį sindromą.

Kaip nustatoma DŽS diagnozė?

Pirma diagnozės dalis yra išsamus medicininis anamnezės tyrimas. Jūsų gydytojas paklaus apie jūsų simptomus. Jie gali paprašyti:

• Ar skausmas susijęs su žarnyno judėjimu?
• Ar pastebėjote pokyčius, kaip dažnai turite žarnyno judėjimą?
• Ar įvyko pokyčių, kaip atrodo jūsų išmatos?
• Kaip dažnai pasireiškia simptomai?
• Kada prasidėjo jūsų simptomai?
• Kokius vaistus vartojate?
• Ar neseniai sergote ar patyrėte stresinę situaciją?

DŽS gydymas

Nėra vienintelės terapijos, kuri veiktų visiems, tačiau dauguma žmonių su DŽS gali rasti veiksmingą gydymo planą. Įprasti gydymo variantai apima jūsų mitybos ir rutinos keitimą. Vaistai taip pat gali padėti. Elgesio sveikatos terapija gali padėti.

Nėra DŽS gydymo. Tačiau dauguma žmonių gali valdyti simptomus vengdami veiksnių, kurie juos sukelia, ir reikalingu atveju vartodami vaistus.

Kadangi nėra žinoma DŽS priežastis, jo negalima išvengti ar užkirsti kelio. Jei turite DŽS, galite išvengti simptomų paūmėjimo, vengdami veiksnių, kurie juos sukelia.

Ką galite tikėtis, jei turite DŽS?

Gyvenimas su DŽS gali būti iššūkis, nes simptomai pasitaiko ir išnyksta visą jūsų gyvenimą. Gydymas dažnai reikalauja bandymų ir klaidų. Tačiau gera žinia yra ta, kad beveik visi žmonės su DŽS gali rasti gydymą, kuris jiems padeda per tam tikrą laikotarpį.

Patarimai, kaip valdyti ir išvengti dirgliosios žarnos sindromo

Norint valdyti DŽS simptomus ir išvengti jų atsiradimo, svarbu laikytis sveikos mitybos, reguliariai mankštintis, valdyti stresą ir išlaikyti sveiką svorį. Svarbu taip pat yra vengti maisto produktų, kurie gali pabloginti simptomus, tokie kaip kofeinas, alkoholis, riebūs maisto produktai ir kai kurie angliavandeniai.

Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti reguliuoti žarnyno judėjimą ir sumažinti stresą, kuris gali pabloginti DŽS simptomus. Tai gali apimti bet kokį fizinį aktyvumą, kuris jums patinka, pavyzdžiui, kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ar joga.

Streso valdymas yra svarbus DŽS simptomų valdymo aspektas. Tai gali apimti meditaciją, kvėpavimo pratimus, atsipalaidavimo technikas ar psichoterapiją.

Maistinės medžiagos, kurios gali padėti

Kai kurios maistinės medžiagos gali padėti valdyti DŽS simptomus. Tai apima skaidulas, probiotikas ir peptidus.

Skaidulos padeda reguliuoti žarnyno judėjimą ir gali padėti kontroliuoti viduriavimą ir užkietėjimą.

Probiotikai padeda išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą ir gali padėti sumažinti uždegimą ir simptomus.

Peptidai yra maistinės medžiagos, kurios gali padėti sumažinti žarnyno uždegimą ir skausmą. Jie gali būti gaunami iš tam tikrų maisto produktų, tokių kaip pieno produktai, arba kaip maisto papildai.

Gyvenimo būdo pokyčiai, kad pagerintumėte dirgliosios žarnos sindromą

Norint pagerinti DŽS, gali prireikti keletą gyvenimo būdo pokyčių. Tai gali apimti mitybos pokyčius, fizinio aktyvumo padidinimą, streso valdymą ir pakankamą poilsį.

Mitybos pokyčiai gali apimti tam tikrų maisto produktų, kurie gali pabloginti jūsų simptomus, vengimą. Tai gali apimti kofeino, alkoholio, riebių maisto produktų ir kai kurių angliavandenių vengimą.

Fizinis aktyvumas padeda reguliuoti žarnyno judėjimą, mažina stresą ir gali padėti kontroliuoti svorį. Tai gali apimti bet kokį fizinį aktyvumą, kuris jums patinka, tokius kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ar joga.

Streso valdymas yra dar vienas svarbus gyvenimo būdo pokytis. Tai gali apimti meditaciją, kvėpavimo pratimus, atsipalaidavimo technikas ar psichoterapiją.

Kada kreiptis į sveikatos specialistą

Jei manote, kad turite DŽS simptomų, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Jis gali padėti nustatyti, ar jūsų simptomai yra susiję su DŽS, ir parengti gydymo planą.

Jei jūsų simptomai tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius arba jei jie pablogėja, pasikonsultuokite su savo gydytoju. Jei turite simptomų rečiau, bet jie trukdo jūsų gyvenimui, vis tiek verta pasikalbėti su savo pirminio sveikatos priežiūros gydytoju.

Sveikatos priežiūros specialistas gali atlikti keletą tyrimų, kad nustatytų DŽS, ir pasiūlyti įvairias gydymo galimybes. Tai gali apimti mitybos pokyčius, vaistus, streso valdymą ir kitus gyvenimo būdo pokyčius.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui

Jei turite DŽS simptomų, paklauskite savo gydytojo:

• Kokie vaistai gali padėti?
• Kokių maisto produktų turėčiau vengti?
• Kokius gyvenimo būdo pokyčius turėčiau atlikti?
• Kada pradėsiu jaustis geriau?

DUK Dalis: Dirgliosios Žarnos Sindromas

Ką turėtumėte žinoti apie DŽS

Dirgliosios žarnos sindromas ir jo simptomai, kaip skausmas pilve, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir dujų susidarymas, yra nepatogūs ir gali trukdyti jūsų gyvenimui. Bet DŽS yra valdoma. Galite pagerinti simptomus keisdami tai, ką valgote, ir reguliuodami savo kasdienius įpročius, kad geriau valdytumėte veiksnius, kurie sukelia simptomus. Jei turite pilvo simptomų, kurie nedingsta, pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros teikėju. Kartu galite rasti DŽS gydymo planą, kuris veiks jums.

Išvados

Nors Dirgliosios žarnos sindromas tikrai dažnai pasitaikantis ir jį gali būti sunku valdyti, yra daugybė strategijų ir metodų, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu suprasti, kas sukelia jūsų simptomus, ir imtis veiksmų, kad juos kontroliuotumėte.

Sveikatos priežiūros specialistai, tokie kaip dietologai, gastroenterologai ir psichologai, gali padėti jums suprasti ir valdyti DŽS. Jie gali padėti jums nustatyti, kokie maisto produktai ar gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jūsų simptomus, ir pateikti rekomendacijas dėl gydymo.

Nepamirškite, kad jūs nesate vieni. DŽS yra labai dažna būklė, ir yra daugybė išteklių ir bendruomenių, kurie gali suteikti paramą ir informaciją. Su tinkama pagalba ir informacija, galite valdyti DŽS ir gyventi pilnavertį gyvenimą.