Nerimas ir viskas, ką reikia apie jį žinoti

Kas yra nerimas?

Ar jūs dažnai jaudinatės? Galbūt jaučiatės susirūpinę dėl problemų, kurios kyla darbe. Galbūt jums pilve kutena drugeliai, žinote šį jausmą, kai laukiate svarbios informacijos (rezultatų). Galbūt jūs nervinatės važiuodami namo, kai mieste kamsčiai.¹

Gyvenime kiekvienas rečiau ar dažniau patiriame nerimą. Tai liečia visus, ir suaugusiuosius, ir vaikus. Daugumai žmonių nerimo jausmas ateina ir išeina užsibūdamas tik trumpą laiką. Kai kurie nerimo momentai yra trumpesni nei kiti ir trunka nuo kelių minučių iki kelių dienų.

Tačiau kai kuriems žmonėms šis nerimo jausmas yra daug daugiau nei tik praeinantys rūpesčiai ar įtempta diena darbe. Jūsų nerimas gali neišnykti daugelį savaičių, mėnesių ar metų. Laikui bėgant jis gali pablogėti, kartais tampa toks sunkus, kad trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui. Kai taip atsitinka, sakoma, kad turite nerimo sutrikimą.

Kokie yra nerimo simptomai?

Nors nerimo simptomai skiriasi priklausomai nuo žmogaus, pastebima kad apskritai organizmas labai konkrečiai reaguoja į nerimą. Kai jaučiate nerimą, jūsų kūnas yra labai budrus, ieško galimo pavojaus ir aktyvuoja jūsų kovok arba dink būseną. Dažni nerimo simptomai yra:

• Nervingumas ar įsitempimas
• Pavojaus, panikos ar baimės jausmai
• Greitas širdies susitraukimų dažnis
• Greitas kvėpavimas arba hiperventiliacija
• Padidėjęs ar stiprus prakaitavimas
• Drebulys ar raumenų trūkčiojimas
• Silpnumas ir mieguistumas
• Sunku sutelkti dėmesį ar aiškiai galvoti apie ką nors kita, išskyrus apie tai, dėl ko nerimaujate
• Virškinimo ar virškinimo trakto problemos, tokios kaip dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas
• Stiprus noras išvengti dalykų, kurie sukelia jums nerimą
• Esate tiesiog apsėsti tam tikrų idėjų
• Nerimas, susijęs su tam tikru gyvenimo įvykiu ar patirtimi, įvykusia praeityje, ypač rodantis potrauminio streso sindromą (PSS)

Panikos priepuoliai

Panikos priepuolis yra staigus baimės atsiradimas, kuris pasiekia piką per kelias minutes ir apima bent keturis iš šių simptomų:

• Prakaitavimas
• Drebulys
• Dusulys
• Užspringimo pojūtis
• Krūtinės skausmai
• Pykinimas ar virškinimo trakto sutrikimai;
• Galvos svaigimas arba silpnumo pojūtis
• Jaučiate, kad jus muša karštis ar krečia drebulys
• Tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai (parestezija)
• Jaučiatės atsiribojęs nuo savęs ar realybės, žinoma kaip nuasmeninimas ir derealizacija
• Baimė “išprotėti” ar prarasti kontrolę
• Baimė mirti

Yra keletas nerimo simptomų, kurie gali atsirasti kitomis sąlygomis nei nerimo sutrikimai. Paprastai taip yra su panikos priepuoliais. Panikos priepuolių simptomai yra panašūs į širdies ligų, skydliaukės problemų, kvėpavimo sutrikimų ir kitų ligų simptomus.

Dėl to panikos sutrikimą turintys žmonės gali dažnai lankytis skubios pagalbos skyriuose ar gydytojo kabinetuose. Jie gali manyti, kad jų fiziologinė sveikata yra sutrikusi, taip atmetasdami nerimo tikimybę.

Nerimo sutrikimų tipai

Keletas nerimo sutrikimų tipų:

Agorafobija

Žmonės, turintys agorafobiją, bijo tam tikrų vietų ar situacijų, dėl kurių jie jaučiasi įstrigę, bejėgiai ar sutrikę. Šie jausmai sukelia panikos priepuolius. Žmonės, turintys agorafobiją, gali stengtis išvengti šių vietų ir situacijų, siekdami išvengti panikos priepuolių.

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)

Žmonės, turintys GNS, patiria nuolatinį nerimą ir nerimauja dėl veiklos ar įvykių, net ir tų, kurie yra įprasti ar paprasti. Nerimas yra didesnis, nei turėtų būti, atsižvelgiant į situacijos realybę. Nerimas sukelia fizinius simptomus organizme, tokius kaip galvos skausmas, skrandžio sutrikimas ar miego sutrikimas.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)

OKS yra nuolatinė nepageidaujamų ar įkyrių minčių ir rūpesčių, kurie sukelia nerimą, patirtis. Asmuo gali žinoti, kad šios mintys yra nereikšmingos, tačiau jis bandys sumažinti savo nerimą atlikdamas tam tikrus veiksmus ar pakeisdamas elgesį. Tai gali būti nuolatinis rankų plovimas, skaičiavimas ar pastovus tikrinimas dėl tokių dalykų kaip, ar jie užrakino savo namus.

Panikos sutrikimas

Panikos sutrikimas sukelia staigius ir pasikartojančius stipraus nerimo, baimės ar teroro priepuolius, kurie pasiekia piką per kelias minutes. Tai vadinama panikos priepuoliu. Tie, kurie patiria panikos priepuolį, gali jausti:

• Pavojaus grėsmę
• Dusulį
• Krūtinės skausmą
• Greitą ar nereguliarų širdies plakimą, kuris jaučiasi kaip plazdėjimas ar daužymasis

Panikos priepuoliai gali sukelti nerimą dėl jų pasikartojimo arba bndymo išvengti situacijų.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)

PTSS atsiranda po to, kai asmuo patiria trauminį įvykį, pvz.:

• karas
• užpuolimas
• stichinė nelaimė
• nelaimingas atsitikimas

Simptomai taip pat pasižymi atsipalaidavimo sutrikimais, nerimą keliančiais sapnais ar trauminio įvykio ar situacijų prisiminimais. Žmonės, sergantys PTSS, taip pat gali vengti dalykų, susijusių su trauma.

Selektyvus mutizmas

Tai yra nuolatinis vaiko nesugebėjimas kalbėti tam tikrose situacijose ar vietose. Pavyzdžiui, vaikas gali atsisakyti kalbėti mokykloje, net jei jis gali kalbėti kitose situacijose ar vietose, pavyzdžiui, namuose. Selektyvus mutizmas gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir veiklai, pavyzdžiui, mokyklai, darbui ir socialiniam gyvenimui.

Atskyrimo nerimo sutrikimas

Tai vaikystės būklė, kuriai būdingas nerimas, kai vaikas yra atskirtas nuo tėvų ar globėjų. Atskyrimo nerimas yra normali vaikystės vystymosi dalis. Dauguma vaikų jį išgyvena per 18 mėnesių. Tačiau kai kurie vaikai patiria šio sutrikimo poveikius, kurie sutrikdo jų kasdienę veiklą.

Specifinės fobijos

Tai yra konkretaus objekto, įvykio ar situacijos baimė, dėl kurios kyla didelis nerimas, kai susiduriate su tuo dalyku. Tai lydi galingas noras to išvengti. Fobijos, tokios kaip arachnofobija (vorų baimė) arba klaustrofobija (mažų erdvių baimė), gali sukelti panikos priepuolius, kai susiduriate su tuo, ko bijote.

Kas sukelia nerimą?

Gydytojai ne visiškai supranta, kas sukelia nerimo sutrikimus. Šiuo metu manoma, kad tam tikros trauminės patirtys gali sukelti nerimą žmonėms, kurie yra linkę į jį. Genetika taip pat gali užimti svarbų nerimo vaidmenį. Kai kuriais atvejais nerimą gali sukelti pagrindinė sveikatos problema ir gali būti pirmieji fizinės, o ne psichinės ligos požymiai.

Asmuo gali patirti vieną ar daugiau nerimo sutrikimų tuo pačiu metu. Jis taip pat gali lydėti kitas psichinės sveikatos sąlygas, tokias kaip depresija ar bipolinis sutrikimas. Tai ypač pasakytina apie generalizuotą nerimo sutrikimą, kuris dažniausiai lydi kitą nerimą ar psichinę būklę.

Kada kreiptis į gydytoją

Ne visada lengva pasakyti, kada nerimas yra rimta medicininė problema, lyginant su bloga diena, dėl kurios jaučiatės nusiminę ar susirūpinę. Be gydymo, jūsų nerimas negali išnykti ir laikui bėgant gali pablogėti. Nerimo ir kitų psichinės sveikatos sutrikimų gydymas yra lengvesnis, kai į tai reaguojame anksčiau, o ne tada, kai simptomai pablogėja.

Turėtumėte apsilankyti pas gydytoją, jei:

• jūs jaučiatės taip, tarsi jūs nerimaujate tiek, kad tai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui (įskaitant higieną, mokyklą ar darbą ir jūsų socialinį gyvenimą)
• jūsų nerimas ar baimė jus kankina ir jums sunku tai kontroliuoti
• jaučiatės prislėgtas, vartojate alkoholį ar narkotikus, kad susidorotumėte su emocijomis, arba turite kitų psichinės sveikatos problemų, išskyrus nerimą;
• jaučiate, kad jūsų nerimą sukelia psichinės sveikatos problema;
• patiriate minčių apie savižudybę

Kiti žingsniai padedantys sumažinti nerimą

Jei nusprendėte, kad jums reikia pagalbos dėl kylančio nuolatinio nerimo, pirmasis žingsnis yra pasimatyti su jus prižiūrinčiu šeimos gydytoju. Jis gali nustatyti, ar jūsų nerimas yra susijęs su pagrindine fizine sveikatos būkle. Jei jie randa esminę priežsatį, jie gali suteikti jums tinkamą gydymo planą, kuris padėtų jaustis geriau.

Jūsų gydytojas nukreips jus į psichinės sveikatos specialistą, jei nustatys, kad jūsų nerimas nėra bet kokios fizinės sveikatos būklės rezultatas. Psichikos sveikatos specialistai, į kuriuos būsite nukreipti, yra psichiatras ir psichologas.

Psichiatras yra licencijuotas gydytojas, kuris yra apmokytas diagnozuoti ir gydyti psichinę sveikatą ir gali paskirti vaistus, be kitų gydymo būdų. Psichologas yra psichinės sveikatos specialistas, kuris gali diagnozuoti ir gydyti psichinę sveikatą tik konsultuodamas, ir neskirdasmas vaistų.

Paprašykite savo gydytojo kelių psichinės sveikatos paslaugų teikėjų, ir kur galėtų išrašyti siuntimą. Svarbu rasti psichikos sveikatos paslaugų teikėją, kuris jums patinka ir kuriuo tikrai pasitikite. Gali prireikti pabendrauti su keliais, kad surastumėte jums labaiausiai tinkamą žmogų.

Norėdami padėti diagnozuoti nerimo sutrikimą, jūsų psichologas atliks jums psichologinį įvertinimą per pirmąją terapijos sesiją. Tai reiškia, kad sėdite vienas šalia kito kalbate apie savo mintis, elgesį ir jausmus.

Kaip rasti tinkamą specialistą

Jūs žinosite, kad jūsų psichinės sveikatos priežiūros specialistas jums tinka, jei jausitės patogiai kalbėdami su jais apie savo nerimą. Jums reikės kreiptis į psichiatrą, jei nustatoma, kad jums reikia vaistų, kurie padėtų kontroliuoti savo nerimą. Pakanka, kad galėtumėte pamatyti psichologą, jei nustatoma, kad jūsų nerimas yra išgydomas tik pokalbių terapija.

Atminkite, kad reikia laiko, jog pradėtumėte matyti nerimo gydymo rezultatus. Būkite kantrūs ir vadovaukitės savo pasirinkto specialisto patarimais, kad gautumėte geriausią rezultatą. Bet taip pat žinokite, kad jei jaučiatės neramiai bendraudami su psichologu/psichiatru arba nemanote, kad darote pakankamą pažangą, visada galite kreiptis į kitą specialistą. Paprašykite savo artimųjų ar šeimos gydytojo pagalbos.

Nerimo gydymas namuose

Nors vaistų vartojimas ir pokalbis su terapeutu gali padėti gydyti nerimą, susidoroti su nerimu yra 24–7 užduotis. Laimei, yra daug paprastų gyvenimo būdo pokyčių, kuriuos galite padaryti namuose, kad dar labiau sumažintumėte nerimą.

Pasimankštinkite. Nusistatant mankštos ar treniruočių režimą ir sekti kaip gerėja sveikata, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Jei paprastai mažai judate, pradėkite tik nuo lengvos makštos ir laikui bėgant didinkite intensyvumą.

Venkite alkoholio ir narkotinių medžiagų. Alkoholio ar narkotikų vartojimas gali sukelti arba padidinti jūsų nerimą. Jei jums sunku mesti rūkyti, kreipkitės į gydytoją arba kreipkitės pagalbos į žmones, kurie sėkmindai atsikratė nenaudingų įpročių.

Nustokite rūkyti ir sumažinkite arba nustokite vartoti gėrimus, kuriuose yra kofeino. Nikotinas cigaretėse ir kofeinas gėrimuose, tokiuose kaip kava, arbata ir energetiniai gėrimai, gali padidinti nerimą.

Išbandykite atsipalaidavimo ir streso valdymo metodus. Meditacija, mantros kartojimas, vizualizacijos metodų praktikavimas ir joga gali skatinti atsipalaidavimą ir sumažinti nerimą.

Skirkite laiko miegui. Miego trūkumas gali padidinti neramumo ir nerimo jausmus. Jei jums sunku užmigti, kreipkitės pagalbos į gydytoją.

Laikykitės sveikos mitybos. Valgykite daug vaisių, daržovių, riešutų ir liesų baltymų, tokių kaip vištiena ir žuvis.

Maistinės Medžiagos Mažinančios Nerimą

Omega-3 Riebalų Rūgštys

Svarba: Omega-3 riebalų rūgštys yra labai svarbios smegenų sveikatai ir veikimui. Jos padeda stiprinti ląstelių membranas smegenyse ir skatina neuroplastikumą – gebėjimą smegenų ląstelių tinklui keistis ir prisitaikyti prie naujos informacijos. Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali sumažinti uždegimą ir skatinti geresnę nuotaikos reguliaciją, kas yra itin svarbu mažinant nerimo ir depresijos simptomus.

Magnis

Svarba: Magnis yra svarbus mineralas, kuris veikia daugiau nei 300 fermentų sistemos ir yra gyvybiškai svarbus nervų bei raumenų funkcijoms. Jis padeda reguliuoti nervų impulsų perdavimą ir mažinti nervų sistemos hiperaktyvumą, kuris gali prisidėti prie nerimo ir streso. Magnio trūkumas gali sukelti padidėjusį nerimą, įtampą ir miego sutrikimus, todėl pakankamas magnio kiekis mityboje yra svarbus emocinei gerovei ir atsparumui stresui.

B Grupės Vitaminai

Svarba: B grupės vitaminai, ypač B6 (piridoksinas) ir B12 (kobalaminas), vaidina pagrindinį vaidmenį nervų sistemos veikloje ir energijos gamyboje. Jie padeda gaminti neurotransmiterius, tokius kaip serotoninas ir dopaminas, kurie reguliuoja nuotaiką. B6 vitaminas yra būtinas serotonino – laimės hormono, kuris mažina depresiją ir nerimą – sintezei. B12 vitaminas padeda palaikyti sveikas nervų ląsteles ir gali padėti išvengti nuotaikos svyravimų. B grupės vitaminų trūkumas gali tiesiogiai prisidėti prie padidėjusio nerimo ir kitų psichologinių sutrikimų.

Įtraukiant šias maistines medžiagas į savo mitybą, galima ne tik pagerinti bendrą savijautą, bet ir efektyviai mažinti nerimo jausmą. Vis dėlto, svarbu prisiminti, kad subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis taip pat yra būtini komponentai siekiant geresnės emocinės sveikatos.

Gerinant savijautą

Susidoroti su nerimo sutrikimu gali būti nelengvas iššūkis. Štai keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad būtų daug lengviau:

Gaukite žinių. Sužinokite kuo daugiau apie savo būklę ir tai, kokie gydymo būdai jums yra prieinami, kad galėtumėte priimti tinkamus sprendimus dėl pačio gydymo.

Būkite nuoseklūs. Laikykitės gydymo plano, kurį jums paskyrė specialistas, vartokite vaistus, kaip nurodyta, ir dalyvaukite visuose gydymo susitikimuose. Tai padės valdyti jūsų nerimo sutrikimo simptomus.

Pažinkite save. Išsiaiškinkite, kas sukelia jūsų nerimą, ir praktikuokite įveikimo būdus, kuriuos sukūrėte su savo psichologu. Kai pastebėsite savo nerimą ir pradėsite taikyti sutartus metodus, pastebėsite, kad savijauta gerėja.

Užsirašykite. Turėdami savo jausmų ir patirties žurnalą, bus daug lengviau nustatyti jums tinkamiausią gydymo planą.

Gaukite paramą. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie grupės žmonių, kurioje galite pasidalinti savo patirtimi ir išgirsti kitų, kurie susiduria su nerimo sutrikimais.

Protingai valdykite savo laiką. Tai gali padėti sumažinti jūsų nerimą ir padėti jums kuo geriau pasiekti trokštamų rezultatų.

Būkite socialūs. Izoliavimasis nuo draugų ir šeimos iš tikrųjų gali pabloginti situaciją. Kurkite ateities planus su žmonėmis, su kuriais mėgstate leisti laiką.

Jūs šeimininkas. Neleiskite savo nerimui kontroliuoti jūsų gyvenimo. Jei jaučiatės silpni, susiplanuokite veiklos dieną pasivaikščiodamui, bendravimui, darbui, pomėgiams, žaidimams, savanorystei, veikla nukreips jūsų protą nuo jūsų rūpesčių ar baimių.

Pastiprinkite organizmą. Gyvename įtemtu laiku ir svarbu organizmui suteikti reikiamą kiekį maistinių medžiagų. Geras laikas papildyti organizmą maistinėmis medžiagomis, kurios gali padėti atsipalaiduoti ir jaustis ramiai. Bet kuriuo atveju, geriausia pasikonsultuoti su specialistu, kad sudarytų tinkamiausią papildų planą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie nerimą

Išvados

Nerimas yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Svarbu pripažinti, kad tai nėra kažkas, dėl ko reikėtų jausti gėdą ar kaltę. Atvira diskusija apie nerimo simptomus, priežastis ir valdymo strategijas yra pirmas žingsnis siekiant sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo. Niekada nebijokite ieškoti pagalbos ir nepamirškite, kad jūs ne vieni. Drauge galime rasti būdų, kaip suvaldyti nerimą ir mėgautis kiekvienu gyvenimo momentu.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno sveikata – indivuali ir nėra visiems bendro recepto!

Taigi, jei, ieškote būdų kaip sustiprinti organizmą, turėti energijos ir išvengti nuotaikų svyravimų ir atgauti ramybę, sveikatos specialistai rekomenduoja Testą  “Tavo diena”.

*Laiku atkreiptike dėmesį į savijautos siunčiamus signalus;

*Papildykite organizmą natūraliais mineralais ar vitaminais;

*Mėgaukites energija ir gera savijauta kasdiena !

† Mūsų svetainėje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku.