Imuninė sistema yra organizmo priemonė infekcijos prevencijai ar ribojimui. Be jo organizmas negalėtų atlaikyti bakterijų, virusų, parazitų ir kt. atakų.
Imuninę sistemą sudaro didžiulis ląstelių, organų, baltymų ir audinių tinklas visame kūne.
Visiškai funkcionali imuninė sistema gali atskirti sveikus audinius nuo nepageidaujamų medžiagų. Jei ji aptiks nepageidaujamą medžiagą, tada sukels imuninį atsaką – sudėtingą ataką, kad apsaugotų organizmą nuo įsibrovėlių. Imuninė sistema taip pat atpažįsta ir pašalina negyvas ir sugedusias ląsteles.
Tačiau imuninė sistema ne visada tai daro teisingai. Kartais, pavyzdžiui, ji negali veiksmingai kovoti, nes žmogus turi sveikatos sutrikimų arba jam reikia tam tikrų vaistų, kurie turi įtakos sistemos veikimui.
Autoimuninių ligų ir alergijų atveju imuninė sistema klaidingai suvokia ir sveiką audinį supranta kaip nesveiką. Tokiu atveju pradeda nereikalingą ataką, dėl kurios atsiranda nepatogių ir kartais pavojingų simptomų.
Aptasime pagrindinius imuninės sistemos bruožus ir kaip jie gina organizmą nuo patogenų ir kitų įsibrovėlių. Taip pat nagrinėsime problemas, kurios gali kilti dėl imuninės sistemos.
Imuninė sistema
Imuninę sistemą sudaro įvairios dalys, įskaitant:
- baltųjų kraujo kūnelius (leukocitų)
- blužnį
- kaulų čiulpus
- limfinę sistemą
- užkrūčio liauką
- tonziles, adenoidus
Baltieji kraujo kūneliai cirkuliuoja kraujyje ir limfinėse kraujagyslėse.
Limfinė sistema sudaro tinklą, panašų į kraujagysles. Ji turi medžiagą, vadinamą limfa, o ne krauju. Limfas yra skystis, kuris nešioja imuninės sistemos ląsteles į sritis, kurioms jų reikia.
Baltieji kraujo kūneliai nuolat ieško patogenų. Kai jie randa, jie pradeda daugintis ir siųsti signalus kitiems ląstelių tipams, kad padarytų tą patį.
Kūnas saugo baltuosius kraujo kūnelius skirtingose vietose, vadinamuose limfoidiniais organais.
Juos apima:
- The užkrūčio liauka: liauka už krūtinkaulio, kur subręsta baltieji kraujo kūneliai, žinomi kaip limfocitai
- Blužnis: Organas viršutiniame kairiajame pilvo kampe, kuriame susirenka ir dirba imuninės ląstelės.
- Kaulų čiulpai: Minkštieji audiniai kaulų centre, gaminantys raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius
- Limfmazgiai: Tai mažos, pupelių formos liaukos visame kūne, ypač kaklo, pažastų, kirkšnių ir pilvo. Jie jungiasi per limfinius indus. Imuninės ląstelės susirenka į limfmazgius ir reaguoja, kai yra antigenų. Tai gali sukelti patinimą.
- Tonzilės, adenoidai: Tai yra vartai patogenams patekti į kūną, todėl limfoidinis audinys taip pat yra.
Kaip veikia imuninis atsakas
Kad veiktų efektyviai Imuninė sistema turi sugebėti atskirti sveikas ląsteles nuo nesveikų ląstelių ir audinių. Tai daroma atpažįstant signalus, vadinamus DAMPS – su pavojumi susijusius molekulinius modelius.
Ląstelių pažeidimas gali būti dėl daugelio priežasčių, įskaitant:
- infekcinius agentus, tokius kaip bakterijos ar virusai
- toksinus, tokius kaip įkandimas ar įgėlimas
- neinfekcinę fizinę žalą, pavyzdžiui, nudegimas
- genetinę ląstelių problemą, kaip atsitinka su vėžiu
Antigenas yra bet kokia medžiaga, kuri gali sukelti imuninį atsaką.
Daugeliu atvejų antigenas yra bakterija, grybelis, virusas, toksinas ar svetimkūnis. Bet tai taip pat gali būti ląstelė, kuri yra sugedusi arba mirusi.
Imuninė sistema antigene aptinka su patogenais susijusius molekulinius modelius – PAMP. Tokiu būdu įvairios sistemos dalys atpažįsta antigeną kaip įsibrovėlį ir pradeda ataką.
Baltųjų kraujo kūnelių tipai
Fagocitai
Šios ląstelės supa patikimą šaltinį ir absorbuoja patogenus bei juos suskaido, efektyviai juos valgydamos.
Yra keletas tipų:
- Neutrofilai: Jie taip pat žinomi kaip granulocitai ir suteikia ankstyvą atsaką į uždegimą. Jie naikina patogenus, bet ir dėl to miršta.
- Makrofagai: Jie išvalomi po atsakymo. Jie pašalina patogenus, negyvus neutrofilus ir kitas šiukšles.
Dendritinės ląstelės: Tai suaktyvinaPatikimas šaltinis imuninis atsakas ir padeda apgaubti mikrobus ir kitus įsibrovėlius.
- Monocitai: Jie gali diferencijuotis į dendritines ląsteles ir makrofagus, jei reikia.
Putliosios ląstelės: Jos sukelia imuninį atsaką, kai aptinka antigeną.
- Putliosios ląstelės: Jos sukelia imuninį atsaką, kai aptinka antigeną.
Limfocitų
Limfocitai padeda organizmui prisiminti ankstesnius įsibrovėlius ir atpažinti juos, jei jie vėl sugrįš pulti.
Limfocitai pradeda savo gyvenimą kaulų čiulpuose. Kai kurie lieka čiulpuose ir išsivysto į B limfocitus (B ląsteles); kiti keliauja į užkrūčio liauką ir tampa T limfocitais (T ląstelėmis). Šie du ląstelių tipai turi skirtingus vaidmenis.
B limfocitai gamina antikūnus ir padeda įspėti T limfocitus. T limfocitai sunaikina pažeistas organizmo ląsteles ir duoda signalą leukocitams.
Natūralios žudikės (NŽ) ląstelės taip pat yra limfocitai. NŽ ląstelės atpažįsta ir sunaikina ląsteles, kuriose yra virusas.
B limfocitų vaidmuo
Kai B limfocitai pastebi antigeną (antikūnų generatorius), jie pradeda išskirti antikūnus. Antikūnai yra specialūs baltymai, kurie prisijungia prie specifinių antigenų.
Kiekviena B ląstelė gamina vieną specifinį antikūną. Pavyzdžiui, vienas gali pagaminti antikūną prieš bakterijas, sukeliančias pneumoniją, o kitas gali atpažinti peršalimo virusą.
Antikūnai yra didelės cheminių medžiagų, vadinamų imunoglobulinais, šeimos dalis, kuri vaidina daug vaidmenų imuniniame atsake:
- Imunoglobulinas G (IgG) žymi mikrobus, kad kitos ląstelės galėtų juos atpažinti ir su jais susidoroti
- IgM specializuojasi bakterijų naikinime
- IgA susirenka skysčiuose, tokiuose kaip ašaros ir seilės, kur jis apsaugo vartus į kūną
- IgE apsaugo nuo parazitų ir vaidina alergiją
- IgD lieka susietas su B limfocitais, padėdamas jiems pradėti imuninį atsaką
Antikūnai užsifiksuoja ant antigeno, bet jo nežudo – jie žymi tik mirtį. Žudymas yra kitų ląstelių, tokių kaip fagocitai, darbas.
T limfocitų vaidmuo
Yra skirtingi T limfocitų arba T ląstelių tipai.
Pagalbinės T ląstelės (Th ląstelės) koordinuoja imuninį atsaką. Kai kurios bendrauja su kitomis ląstelėmis, o kai kurios skatina B ląsteles gaminti daugiau antikūnų. Kitos pritraukia daugiau T ląstelių ar ląsteles valgančių fagocitų.
Žudikės T ląstelės (citotoksiniai T limfocitai) puola kitas ląsteles. Jos ypač naudingos kovojant su virusais. Jos dirba atpažindamos mažas viruso dalis užkrėstų ląstelių išorėje ir sunaikindamos užkrėstas ląsteles.
Natūralių žudikių ląstelių vaidmuo
Jose yra granulių su galingomis cheminėmis medžiagomis. Jos yra naudingos atakuojant daugelio tipų nepageidaujamas ląsteles.
Atliekant kraujo tyrimus dažnai gauname atsakymus, kuriuose yra nurodytos ribos. Bet norint geriaus suprasti kraujo tyrymų rezultatus galima sužinoti: Kraujo tyrimų rezultatų paaiškinimas
Imunitetas
Apskritai imuninė sistema tampa stipresnė veikiant skirtingiems patogenams. Iki pilnametystės dauguma žmonių turėjo sąlytį su įvairiais patogenais ir įgijo daugiau imuniteto.
Kai organizmas gamina antikūną, jis saugo kopiją, kad vėl pasirodžius tam pačiam antigenui, organizmas galėtų greičiau su juo susidoroti.
Kai kurios ligos, pavyzdžiui, tymai, gali būti sunkios, jei jos pasireiškia, todėl ekspertai rekomenduoja skiepyti. Jei asmuo turi tymų vakciną, mažai tikėtina, kad jis gaus šią ligą.
Jei neskiepytas žmogus vieną kartą serga tymais, taip pat retai pasitaiko, kad dar kartą susirgtų. Abiem atvejais organizmas saugo tymų antikūną. Antikūnas yra pasirengęs sunaikinti virusą kitą kartą, kai jis pasirodys. Tai vadinama imunitetu.
Žmonėms turi trijų tipų imunitetą:
- Įgimtą
- Prisitaikantį
- Pasyvų
Įgimtas imunitetas
Žmonės gimsta su tam tikru imuniteto lygiu, kuris nuo pat pirmos dienos puls įsibrovėlius.
Šis įgimtas imunitetas apima išorinius mūsų kūno barjerus – pirmoji gynybos linija nuo patogenų – tokios kaip oda ir gerklės bei žarnyno gleivinės.
Šis atsakas yra bendras ir nespecifinis.
Jei patogenai sugeba apeiti įgimtą imuninę sistemą, makrofagai juos užpuls. Makrofagai taip pat gamins medžiagas, vadinamas citokinais, kurie padidina uždegiminį atsaką.
Adaptyvus (įgytas) imunitetas
Žmogaus apsauga nuo patogenų vystosi, kai einame gyvenimo keliu.
Dėl vakcinacijos ir įvairių ligų poveikio organizmas sukuria daugybę antikūnų prieš skirtingus patogenus. Gydytojai kartais tai vadina kaip imunologine atmintimi, nes imuninė sistema prisimena ankstesnius priešus.
Pasyvus imunitetas
Tai laikinas imuniteto tipas, kurį gauna iš kito asmens.
Pavyzdžiui, naujagimis gauna antikūnus iš motinos per placentą prieš gimdymą ir motinos pieno po gimdymo.
Šis pasyvus imunitetas apsaugo kūdikį nuo kai kurių infekcijų ankstyvame amžiuje.
Skiepai
Imunizacijos tam tikru būdu keičia organizmą, kad jis galėtų veiksmingai reaguoti į įvairias ligas.
Dažniausias metodas yra antigenų ar susilpnėjusių patogenų įvedimas į asmenį, kad asmuo gamintų antikūnus ir nesusirgtų.
Kadangi organizmas išsaugo antikūnų kopijas, jis turi apsaugą, jei grėsmė vėl atsirastų vėliau gyvenime.
Gydytojai gali rekomenduoti pasiskiepyti nuo:
- COVID-19
- Gripas
- Raudonukės
- Poliomielito
- Vėjaraupių
- Juostinės pūslelinės
- Tymų
- Kiaulytės
- Meningito
- Hepatito
- Hib (B tipo Haemophilus influenzae)
- Difterijos
- stabligės
- Kitų ligų, pvz., geltonoji karštligė ir vidurių šiltinė, priklausomai nuo to, kur asmuo gyvena ar keliauja
Imuniteto sutrikimai
Yra daug būdų, kaip imuninė sistema gali suklysti. Imuninių sutrikimų tipai skirstomi į tris kategorijas:
Imunodeficitas
Jis atsiranda, kai viena ar kelios imuninės sistemos dalys neveikia.
Imunodeficitas gali atsirasti dėl:
- būklės, su kuria asmuo gimė, žinomos kaip pirminis imunodeficitas
- pokyčių laikui bėgant, pavyzdžiui, vyresnio amžiuaus
- ligos, kuri veikia imuninę sistemą, pvz., ŽIV, netinkamos mitybos, nutukimo ar didelis alkoholio vartojimo;
- medicininio gydymo, pvz., chemoterapijos, vaistų autoimuninei būklei gydyti arba vaistų, neleidžiančių organizmui atmesti transplantacijos.
Šios būklės gali padidinti asmens riziką susirgti ar patirti sunkius simptomus, kaip parodė COVID-19 pandemija.
Autoimuniškumas
Autoimuninėmis sąlygomis imuninė sistema klaidingai reaguoja ir nusitaiko ne į blogas lasteles, bet į sveikas ląstelas. Imuninė sistema negali atskirti sveikų ir nesveikų ląstelių bei audinių.
Paprastai tai įvyksta vienoje kūno dalyje, pavyzdžiui, kasoje. Kasos beta ląstelių sunaikinimas reiškia, kad organizmas negali gaminti patikimo šaltinio insulino. Taip atsiranda 1 tipo diabetas.
Kitos autoimuninės ligos yra:
- Celiakija
- Reumatoidinis artritas
- Graveso liga
Padidėjusio jautrumo
Esant padidėjusiam jautrumui, imuninė sistema reaguoja perdėtai ar netinkamai. Ji atakuoja kasdienes medžiagas, tokias kaip dulkės, tarsi jos būtų patogenai.
Taip atsitinka su:
- astma
- alergijos maistui ir jautrumas
- atopinė egzema
Sunki reakcija gali sukelti anafilaksinį šoką, kai organizmas taip stipriai reaguoja į alergeną, kad jis gali būti pavojingas gyvybei.
Dažniausiai užduodami klausimai
Štai keletas atsakymų į klausimus, kuriuos žmonės dažnai užduoda apie imunitetą.
Kaip pagerinti imunitetą?
Patarimai imuniteto stiprinimui:
- kokybiškas ir įvairi kasdienė mityba, kuri apima šviežius vaisius ir daržoves.
- apriboti pridėtų druskų, riebalų, cukrų ir alkoholio suvartojimą
- reguliariai mankštintis
- Pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti
- išlaikyti tinkamą kūno svorį
- vengti rūkymo
Kokie vitaminai yra geriausi imunitetui
Įvairūs vitaminai ir mineralai (“mikroelementai””makroelementai), yra būtini sveikai imuninei sistemai.
Svarbu yra kokybiški, patikimų gamintojų vitaminai. Specialistų rekomenduojamus vitaminus galima rasti:
Daugiau galite rasti vetingos informacijos Imuninei sistemai
Kokie yra imuniteto tipai?
Įgimtas imunitetas, su kuriuo žmonės gimsta, įskaitant odą, gleivinę ir įvairius imuninės sistemos komponentus.
Įgytas imunitetas atsiranda dėl vakcinų ir ligų poveikio. Tai leidžia organizmui sukurti antigenus, kurie gali padėti jam antrą kartą kovoti su ta pačia liga.
Pasyvus imunitetas yra apsauga, kurią suteikia kitas asmuo, pavyzdžiui, kai naujagimis yra laikinai apsaugotas nuo tam tikrų ligų, nes jo motina turi imunitetą.
Kodėl imunitetas yra svarbus?
Imunitetas apsaugo organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų patogenų, kurie gali sukelti gyvybei pavojingas ligas.
Svarbu
Imuninė sistema yra sudėtinga sistema, kuri yra gyvybiškai svarbi išgyvenimui. Kai organizmas susiduria su kenksmingais įsibrovėliais, tokiais kaip virusas ar atplaišos piršte, jis pradeda ataką, kad sunaikintų patogenus.1
Žmonės gimsta su tam tikrais imuniteto tipais, tačiau ligų ir skiepų poveikis taip pat gali padėti sustiprinti organizmo apsaugą.
Kai kurių žmonių imuninė sistema yra nusilpusi dėl sveikatos problemų ar vaistų vartojimo. Gydytojas gali patarti, kaip apsaugoti žmogaus sveikatą gyvenant su susilpnėjusia imunine sistema.
Imuniteto stiprinimo būdai apima mitybos ir fizinio krūvio pasirinkimą, alkoholio ir rūkymo vengimą bei tinkamą skiepijimą.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno sveikata – indivuali ir nėra visiems bendro recepto!
Taigi, jei norite sužinoti kokių maistinių medžiagų šiuo metu jūsų organizmui gali trūkti, sveikatos specialistai rekomenduoja gidą – “Tavo diena”.
- Laiku atkreiptike dėmesį į savijautos siunčiamus signalus
- Papildykite organizmą natūraliais mineralais, vitaminais ir sveikatai reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
- Mėgaukites energija ir gera savijauta kasdiena!
