Kraujo tyrimų rezultatų paaiškinimas

Kraujo tyrimas yra laboratorinis kraujo mėginio tyrimas, naudojamas patikrinti, ar nėra sutrikimų, įskaitant tam tikrų organų (pvz., kepenų, inkstų, skydliaukės ir širdies) funkcionavimą, infekcijas ir tam tikrus genetinius sutrikimus, taip pat įvertinti bendrą asmens sveikatą.

Išanalizavus mėginį laboratorijoje ir surinkus rezultatus, daugeliu atvejų pateikiama kraujo tyrimo ataskaita. Ataskaitoje išsamiai aprašomi įvairūs kraujo komponentai ir jų kiekis. Tiems, kurie neturi medicininio išsilavinimo, ataskaitos, pateiktos atlikus kraujo tyrimus, gali būti sudėtingos ir sunkiai iššifruojamos.

Pateikiame informaciją, kad patys turėtumėte galimybę suprasti daugiau apie kraujo tyrymų rezultatus.

Kraujo tyrimų santrumpos

Kraujo tyrimo rezultatuose paprastai naudojama metrinė matavimo sistema ir įvairios santrumpos, įskaitant:

• cmm: ląstelės kubiniame milimetre
• fL (femtolitras): viena milijoninė litro dalis
• g/dl: gramai decilitre
• TV/L: tarptautiniai vienetai litre
• mEq/l: miliekvivalentas litre
• mg/dl: miligramai decilitre
• ml: mililitras
• mmol/l: milimol litre
• ng/ml: nanogramai mililitre
• PG (piktogramos): viena trilijoninė gramo dalis

Kraujo tyrimo rezultatų komponentai

Kraujo tyrimą paprastai sudaro: bendras kraujo tyrimas, pilnas kraujo tyrimas, medžiagų apykaitos skydelis ir lipidų skydelis.

Painu, tikėtina, kad trijų testų rezultatai nebus atskirti vienas nuo kito ir vietoj to bus išvardyti viename dideliame lape. Kiekviename iš jų yra įvairių sub-testų, kurie iš viso suteikia platų žmogaus sveikatos vaizdą.

Bendras kraujo tyrimas (CBC)

Visas kraujo tyrimas (CBC) sutelktas į trijų tipų kraujo kūnelius: baltuosius kraujo kūnelius (WBC), raudonuosius kraujo kūnelius (RBCs) ir trombocitus. Matuojant kraujo ląstelių tūrį, CBC leidžia gydytojui įvertinti bendrą asmens sveikatą, taip pat patikrinti, ar nėra problemų, tokių kaip leukemija ir anemija.

Baltųjų kraujo ląstelių (WBC) skaičius

Taip pat žinomi kaip leukocitai, baltieji kraujo kūneliai yra pagrindinis organizmo imuninės sistemos komponentas. Didelis baltųjų kraujo kūnelių skaičius gali rodyti infekcijos buvimą, o mažas skaičius gali rodyti įvairias problemas, įskaitant ŽIV, leukemiją, hepatitą ir artritą.

Diferencinis baltųjų kraujo kūnelių skaičius

Laboratorijoje tiriami penki pagrindiniai baltųjų kraujo kūnelių komponentai ir jų santykis vienas su kitu. Jei komponentai yra nesubalansuoti, tai gali reikšti infekciją, taip pat įvairius sveikatos sutrikimus. Sveikos proporcijos kiekvienam yra:

• Neutrofilai: nuo 40 iki 60 procentų viso. Neutrofilų santykinė dalis paprastai didesnė esant bakterinėms ir grybelinėms infekcijoms.
• Limfocitai: nuo 20 iki 40 proc. Padidėjęs jų kiekis indikuoja virusinę infekciją.
• Monocitai: nuo 2 iki 8 procentų. Padidėjęs monocitų kiekis indikuoja lėtines infekcijas.
• Eozinofilai: nuo 1 iki 4 procentų. Padidėjęs eozinofilų kiekis gali reikšti organizmo kovą su parazitais, taip pat bendrą imuninį atsaką ir uždegimą.
• Bazofilai: nuo 0,5 iki 1 proc. Padidėjęs bazofilų kiekis indikuoja alergines reakcijas.

Detalesnės ribos yra pateikiamos tyrymų atsakymuose, nes jos priklauso nuo lyties. Dėl skirtingų metodų, aparatų ypatumų, skirtingose laboratorijose jos gali kiek skirtis, tad į visą tai reikėtų visada atsižvelgti.

Greitai įsisavinami

Raudonųjų kraujo kūnelių (RBCs) skaičius

Raudonieji kraujo kūneliai (RBCs) perneša deguonį į audinius visame kūne, todėl jie yra svarbūs sveikam jo funkcionavimui. Raudonųjų kraujo kūnelių skaičius įvertina RBCs tūrį žmogaus organizme – jei rezultatai rodo, kad skaičius viršija arba yra mažesnis už normalų lygį, tai gydytojui gali reikšti jog yra įvairių sveikatos sutrikimų. Tačiau ši testavimo forma negali tiksliai nustatyti pagrindinių ar bet kokių esminių priežasčių, o tai reiškia, kad tokiu atveju reikės tolesnių bandymų.

Hematokrito (Hct) testas

Tikrina, kokią kraujo dalį sudaro RCBs. Tai naudinga diagnozuojant anemiją, jei turima ir kitų sveikatos sutrikimų.

Hemoglobino (Hgb) tyrimas

Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonuose kraujo kūneliuose RBCs, kuris siunčia deguonį iš plaučių į organizmo audinius. Hemoglobino testas taip pat naudingas diagnozuojant anemiją, nes daugelis praktikų teikia pirmenybę šiam testui, o ne hematokrito testui.

Vidutinio korpuskulinio tūrio (MCV) bandymas

Šiuo tyrimu matuojamas vidutinis RBCs tūris arba erdvė, kurią užpildo kiekvienas raudonasis kraujo kūnelis. Rezultatai už normos ribų, be kitų sveikatos sutrikimų, gali būti anemijos ar lėtinio nuovargio sindromo požymis.

Vidutinis korpusinio hemoglobino (MCH) tyrimas

Laboratorija tiria vidutinį hemoglobino kiekį, esantį kiekviename raudonajame kraujo kūne. Aukštas lygis yra galimas anemijos rodiklis, o mažas lygis – galimas prastos mitybos požymis.

Raudonųjų ląstelių pasiskirstymo pločio (RDW arba RCDW) bandymas

Tikrina RBCs pasiskirstymą, o ne jų faktinį dydį. Lygiai, esantys už normalaus diapazono ribų, gali rodyti tokias sąlygas kaip anemija, nepakankama mityba ir kepenų liga.

Trombocitai

Trombocitai yra mažos ląstelės, kurios padeda kraujui krešėti. Šis testas matuoja trombocitų kiekį kraujyje. Jei tyrimai pabrėžia didelį skaičių, tai gali reikšti anemiją, vėžį ar infekciją, o mažas skaičius gali užkirsti kelią žaizdų gijimui ir sukelti sunkų kraujavimą.

Vidutinis trombocitų tūris (MPV)

Tiria trombocitų kiekį kraujyje. Mažas trombocitų kiekis gali sukelti kraujavimo sutrikimus, o didelis trombocitų kiekis gali padidinti asmens širdies priepuolio ar insulto riziką.

Populiarus bendras kraujo tyrimas

Pateikiamia bedro kraujo tyrimo normas:

Bendro kraujo tyrimo normos moterims
Analitė	Normos ribos	Matavimo vienetai
WBC LEUKOCITAI	3,90–10,20 Suaugusiems 18-65 m.	*10^9/l
NEUTp Neutrofilai	42,0–77,0 Suaugusiems >18 m.	%
LYMp Limfocitai	20,0–44,0 Suaugusiems >18 m.	%
MONOp Monocitai	2,0–9,5 Suaugusiems >18 m.	%
EOSp Eozinofilai	0,5–5,5 Suaugusiems >18 m.	%
BASOp Bazofilai	<1,8 Suaugusiems >18 m.	%
NEUTc Neutrofilai	1,50–7,70 Suaugusiems >18 m.	*10^9/l
LYMc Limfocitai	1,10–4,50 Suaugusiems 18-65 m.	*10^9/l
MONOc Monocitai	0,10–0,90 Suaugusiems >18 m.	*10^9/l
EOSc Eozinofilai	0,02–0,50 Suaugusiems >18 m.	*10^9/l
BASOc Bazofilai	<0,20 Suaugusiems >18 m.	*10^9/l
IG# Nebrandūs granuliocitai	<0,04	*10^9/l
IG% Nebrandūs granuliocitai	<0,6	%
RBC ERITROCITAI	3,90–5,20 Moterims 18-65 m.	*10^12/l
HGB HEMOGLOBINAS	120–156 Moterims 18-65 m.	g/l
HCT Hematokritas	35,5–45,0 Moterims 18-65 m.	%
MCV Vidutinis eritrocitų tūris	80,0–99,0 Suaugusiems 18-65 m.	fl
MCH Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite	27,0–33,5 Suaugusiems 18-65 m.	pg
MCHC Vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija	315–360 Suaugusiems >18 m.	g/l
RDW-SD Eritrocitų pasiskirstymo plotis (standartinis nuokrypis)	39,0–51,0	fl
RDW-CV Eritrocitų pasiskirstymo plotis (variacijos koeficientas)	11,5–15,0	%
NRBC# Branduolėti eritrocitai	<0,01	*10^9/l
NRBC% Branduolėti eritrocitai	<0,1	%
PLT TROMBOCITAI	150–370 Suaugusiems 18-65 m.	*10^9/l
PDW Trombocitų pasiskirstymo plotis	9,3-17,3	fl
MPV Trombocitų vidutinis tūris	9,2-12,8	fl
P-LCR Didelių trombocitų frakcija	17,8-47,8	%
PCT Trombokritas	0,18-0,37	%

Bendro kraujo tyrimo normos vyrams
Analitė	Normos ribos	Matavimo vienetai
WBC LEUKOCITAI	3,90–10,20 Suaugusiems 18-65 m.	*10^9/l
NEUTp Neutrofilai	42,0–77,0 Suaugusiems >18 m.	%
LYMp Limfocitai	20,0–44,0 Suaugusiems >18 m.	%
MONOp Monocitai	2,0–9,5 Suaugusiems >18 m.	%
EOSp Eozinofilai	0,5–5,5 Suaugusiems >18 m.	%
BASOp Bazofilai	<1,8 Suaugusiems >18 m.	%
NEUTc Neutrofilai	1,50–7,70 Suaugusiems >18 m.	*10^9/l
LYMc Limfocitai	1,10–4,50 Suaugusiems 18-65 m.	*10^9/l
MONOc Monocitai	0,10–0,90 Suaugusiems >18 m.	*10^9/l
EOSc Eozinofilai	0,02–0,50 Suaugusiems >18 m.	*10^9/l
BASOc Bazofilai	<0,20 Suaugusiems >18 m.	*10^9/l
IG# Nebrandūs granuliocitai	<0,04	*10^9/l
IG% Nebrandūs granuliocitai	<0,6	%
RBC ERITROCITAI	4,30–5,75 Vyrams 18-65 m.	*10^12/l
HGB HEMOGLOBINAS	135–172 Vyrams 18-65 m.	g/l
HCT Hematokritas	39,5–50,5 Vyrams 18-65 m.	%
MCV Vidutinis eritrocitų tūris	80,0–99,0 Suaugusiems 18-65 m.	fl
MCH Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite	27,0–33,5 Suaugusiems 18-65 m.	pg
MCHC Vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija	315–360 Suaugusiems >18 m.	g/l
RDW-SD Eritrocitų pasiskirstymo plotis (standartinis nuokrypis)	39,0–51,0	fl
RDW-CV Eritrocitų pasiskirstymo plotis (variacijos koeficientas)	11,5–15,0	%
NRBC# Branduolėti eritrocitai	<0,01	*10^9/l
NRBC% Branduolėti eritrocitai	<0,1	%
PLT TROMBOCITAI	150–370 Suaugusiems 18-65 m.	*10^9/l
PDW Trombocitų pasiskirstymo plotis	9,3-17,3	fl
MPV Trombocitų vidutinis tūris	9,1-13,0	fl
P-LCR Didelių trombocitų frakcija	17,6-47,0	%
PCT Trombokritas	0,16-0,35	%

Išsamus metabolinis skydelis (CMP)

Išsamus medžiagų apykaitos skydelio testas, taip pat žinomas kaip chemijos skydelis, matuoja organizmo gliukozės kiekį, skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, taip pat kepenų ir inkstų funkciją. Jį sudaro keletas papildomų bandymų:

Alanino aminotransferazės (ALT) testas

Alanino aminotransferazė (ALT) yra fermentas, kurį daugiausia gamina kepenų ląstelės. Didelis kiekis gali būti kepenų pažeidimo požymis.

Albumino testas

Albuminas yra kepenų gaminamas baltymas. Jo tūrį organe galima išmatuoti atliekant šį bandymą. Nenormalų kiekį gali sukelti kepenų ar inkstų sutrikimai.

Bendras baltymų tyrimas

Laboratorijoje tiriamas dviejų tipų baltymų santykis: albuminas ir globulinas. Mažas baltymų kiekis gali rodyti įvairias problemas, įskaitant kepenų ir inkstų sutrikimus bei netinkamą mitybą, o didelis kiekis gali būti uždegimo, infekcijos ar kaulų čiulpų sutrikimo požymis.

Šarminės fosfatazės testas

Šarminė fosfatazė yra fermentas, paprastai gaminamas kepenyse ir kaulų ląstelėse. Rezultatai, viršijantys normalų lygį, gali signalizuoti apie kepenų pažeidimą ir kaulų problemas, tokias kaip rachitas ar kaulų navikai.

Aspartato aminotransferazės tyrimas

Aspartato aminotransferazė yra fermentas, paprastai randamas RBCs ir raumenų audinyje, taip pat širdyje, kasoje, kepenyse ir inkstuose. Šis testas matuoja šio fermento kiekį organizme, o rezultatai, viršijantys sveiką diapazoną, rodo įvairias sąlygas, įskaitant kai kurias vėžio rūšis, taip pat kepenų, širdies ar inkstų pažeidimus.

Bilirubino testas

Bilirubinas yra biomarkeris, skirtas inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimui tirti, kuris yra naudingas diagnozuojant tokias ligas kaip naujagimių gelta, anemija ir kepenų ligos.

Kraujo karbamido azoto (BUN) tyrimas

Šis tyrimas matuoja azoto kiekį kraujyje. Didelį kiekį gali sukelti inkstų pažeidimas ar liga, o mažas kiekis gali būti netinkamos mitybos ar sunkaus kepenų pažeidimo požymis.

Kalcio testas

Šis tyrimas matuoja kalcio kiekį kraujyje. Jei tyrimai rodo mažą kiekį, tai gali reikšti nepakankamai aktyvias prieskydines liaukas, nepakankamą kalcio kiekį jūsų mityboje arba Vit D trūkumą ir kitas mažiau paplitusias priežastis.

Didelis kiekis gali rodyti priežastis, įskaitant pernelyg aktyvias prieskydines liaukas, per didelį Vit D papildų vartojimą, inkstų sutrikimus ir daugiau nerimą keliančių priežasčių, dėl kurių paprastai reikia atlikti tolesnius tyrimus. Norint tinkamai interpretuoti kalcio kiekį, dažnai reikia ištirti kitus parametrus, tokius kaip bendras serumo baltymų kiekis ir albuminas.

Chlorido testas

Šis testas matuoja organizmo chlorido kiekį. Padidėjęs chlorido kiekis gali rodyti dehidrataciją, taip pat inkstų sutrikimus ir antinksčių disfunkciją.

Kreatinino testas

Kreatininas yra molekulė, svarbi raumenų energijai sukurti. Padidėjęs kreatinino kiekis gali būti inkstų funkcijos sutrikimo požymis.

Cukraus kiekio kraujyje tyrimas nevalgius

Cukraus kiekį kraujyje lengvai veikia neseniai suvartotas maistas ar gėrimai. Todėl cukraus kiekio kraujyje tyrimas nevalgius atliekamas mažiausiai po šešių valandų badavimo. Nenormalūs rezultatai, be kitų sveikatos sutrikimų, gali rodyti diabetą. Daugiau informacijos – Cukraus kiekio kraujyje lentelė: cukraus kiekis kraujyje (normos)

Fosforo bandymas

Laboratorija tiria fosforo kiekį kraujyje. Padidėjęs kiekis gali rodyti inkstų ir prieskydinių liaukų problemas, ir tai gali būti netinkamos mitybos ar piktnaudžiavimo alkoholiu požymis. Jei piknaudžiaujate alkoholiu pateikiama Kaip galima valyti kepenis nuo alkoholio žalos.

Kalio bandymas

Kalis padeda bendrauti tarp nervų ir raumenų, reguliuoja širdį ir palaiko raumenų funkciją. Diuretikai (medžiaga ar vaistas, naudojamas šlapinimuisi padidinti) gali sukelti kalio kiekio sumažėjimą.

Natrio testas

Natris yra mineralas, padedantis nerviniams impulsams ir raumenų susitraukimams, taip pat subalansuojantis vandens lygį. Pažeidimai yra galimas dehidratacijos, antinksčių sutrikimų, kortikosteroidų ir inkstų ar kepenų sutrikimų požymis.

Esant nustatytui mineralų kiekiui, galima atstatyti sureguliavus mitybą arba vartojant kokybiškus papildus:

Lipidų skydelis

Lipidų skydelį sudaro įvairūs tyrimai, naudojami matuoti skirtingų tipų trigliceridus (riebalus) ir cholesterolį kraujyje.

Bendrojo cholesterolio tyrimas

Šis testas matuoja bendrą LDL (blogojo) ir HDL (gerojo) cholesterolio kiekį kraujyje.

Trigliceridų bandymas

Trigliceridų, kraujyje randamų riebalų, tyrimai. Pažeidimai yra galimas širdies ligų ir kitų sveikatos sutrikimų rizikos veiksnys.

HDL cholesterolio tyrimas

HDL cholesterolis, taip pat žinomas kaip didelio tankio lipoproteinas (arba gerasis cholesterolis), yra naudingas apsaugant nuo širdies ligų. Žemas lygis gali padidinti širdies problemų riziką.

LDL cholesterolio tyrimas

LDL cholesterolis, taip pat žinomas kaip mažo tankio lipoproteinas (arba blogasis cholesterolis), yra susijęs su širdies ligomis ir užsikimšusiomis arterijomis.

Daugiau apie cholesterolį – Kaip sumažinti “blogojo” cholesterolio kiekį

Bendrojo LDL cholesterolio ir HDL santykio tyrimas

Šio santykio apskaičiavimas gali padėti nustatyti asmens riziką susirgti širdies liga. Jis nustatomas dalijant HDL cholesterolį į bendrą cholesterolį. Aukštas lygis yra galimas širdies problemų rodiklis.

Svarbu

Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti bendrai (t.y. vertinti ne tik vieną nukrypusį rodiklį, o peržiūrėti rodiklių visumą) ir peržiūrėti kiekvienam kraujo liga sergančiam pacientui individualiai. Vertinant priklausomai nuo ligos/ gydymo stadijos. Gydant kraujo ligomis sergantį žmones, kraujo tyrimas kinta dienomis. Po chemoterapijos kraujo rodikliai „krinta“, vėliau atsistato, išsikraipo daugelis rodiklių.

Kraujo tyrimo atsakymuose, šalia konkrečių paciento kraujo rodiklių, paprastai pateikiamos tos laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, normos. Dėl skirtingų metodų, aparatų ypatumų, skirtingose laboratorijose jos gali kiek skirtis, tad į tai reikėtų visada atsižvelgti.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno sveikata – indivuali ir nėra visiems bendro recepto!

Taigi, jei norite sužinoti kokių maistinių medžiagų šiuo metu jūsų organizmui gali trūkti, sveikatos specialistai rekomenduoja gidą –  “Tavo diena”.

• Laiku atkreiptike dėmesį į savijautos siunčiamus signalus
• Papildykite organizmą natūraliais mineralais, vitaminais ir sveikatai reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
• Mėgaukites energija ir gera savijauta kasdiena!

Informacija parengta riamiantis informacija.