Oda – didžiausias mūsų organizmo organas, atliekantis itin svarbią barjerinę, apsauginę funkciją. Sveika oda nesunkiai apsaugo mus nuo kenksmingų ar pavojingų aplinkos veiksnių, tokių kaip nepalankus oras, cheminės medžiagos, pavojingų infekcijų sukėlėjai.
Kadangi mūsų odos būklė yra labai svarbi mūsų bendram įvaizdžiui labai svarbu, kad ji būtų prižiūrima. Ar kadanors susimąstėte kodėl jūsų oda yra sausa? Ir ką turėtumėte daryti, kad tai pakeistumėte?
Sausa oda – kas tai?
Sausa oda – tai būklė, kuriai yra būdingas odos pleiskanojimas, niežėjimas ar skilinėjimas Ši būklė gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Galbūt jūsų oda yra natūraliai sausa, arba sausėjimas atsiranda tik retkarčiais.
Sausai odai labiausiai trūksta sebumo, kurį išskiria odoje esančios liaukos, riebiosios medžiagos stoka lemia nuolatinį sausumo pojūtį, jis jaučiamas net ir pasitepus drėkinamuoju kremu. Turintys sausos odos tipą neretai susiduria ir su padidėjusiu odos jautrumu, tai apsunkina odos priežiūrą, nes priemones reikia rinktis ypač akylai.
Šio tipo oda nėra linkusi spuoguotis, o poros kemšasi mažiau, tačiau sausoje odoje greičiau išryškėja raukšlelės, oda greičiau vysta ir glemba.
Tiems, kurių oda yra sausos tipo, labai svarbu nuolat ją drėkinti ir maitinti, atkreipti dėmesį ne tik į tinkamas kosmetikos priemones, bet ir mitybą, vartoti pakankamai skysčių.
Kas atsitinka turint sausą odą?
Sausa oda pakeičia odos tekstūrą iš švelnios į šiurkščią. Dėl to oda gali niežėti arba pasikeisti jos spalva. Jums gali atsirasti sausos odos dėmės, t. y. maži sausos odos plotai, arba sausa oda gali apimti didesnį odos plotą. Sausa oda paprastai yra nekenksminga ir sukelia tik laikiną diskomfortą, kol galėsite drėkinamuoju kremu rehidratuoti odą.
Labai sausa oda yra trapi ir lengvai pleiskanoja arba įtrūksta, o tai gali virsti skausminga žaizda. Atsiradus odos skausmui dėl sausos odos, rūpinkitės oda taip, kaip rūpintumėtės sužeidimu ar žaizda, kad išvengtumėte infekcijos.
Rizikos faktoriai
Kiekvienas iš mūsų gali susidurti su sausa oda. Tačiau galima išskirti gupę faktorių, dėl kurių ši būklė gali tapti realesnė:
- Amžius. Vyresni nei metų, kadangi su amžiumi mažėjo odos gebėjimas išlaikyti drėgmę.
- Klimatas. Jei gyvenate šaltame, vėjuotame arba mažai drėgname ore, tikimybė didėja.
- Darbas. Kai kurių profesijų atstovams gali išsausėti oda, ypač jei dirbate lauke, su cheminėmis medžiagomis arba dažnai plaunate rankas.
- Baseinas. Dažnai plaukiojate chloruotuose baiseinuose.
- Ligos. Sergate tam tikromis ligomis, pavyzdžiui diabetu arba hipotirozė.
Oda sausinantys veiksniai
Dažniausiai odos sausėjimą pajuntame šaltuojų metų laiku, tačiau oda gali sausėti ir dėl kitų veiksnių.
Temperatūrų skirtumai
Sniegas, vėjas ir šaltis gali turėti didelį poveikį mūsų odai, ypač kai oda iš šalto oro patenka į šilto. Temperatūrų skirtumai priverčia odos audinius ir juos maitinančias kraujagysles itin greitai plėstis ir trauktis, todėl atsiranda paraudimai, sausumas, pleiskanojimas. Šiluma. Centrinis šildymas, malkomis kūrenamos krosnelės, šildytuvai ir židiniai mažina drėgmę, tai taip pat didina tikimybę turėti sausą odą.
Nesubalansuota mityba
Vartojant per mažai vandens, daržovių ir šviežių maisto produktų oda pritrūksta būtinų jai medžiagų, todėl susilpnėja apsauginis jos barjeras, nyksta kolagenas.
Netinkama odos priežiūra
Labai svarbu atsakingai pasirinkti naudojamas odos priežiūros priemones. Svarbu nesirinkti priemonių, kurios turi daug nereikalingų kvapiklių ir nenatūralių komponentų savo sudėtyje: jie ne tik, kad nepadeda odai atstatyti drėgmės, bet netgi gali dar labiau ją sausinti, dirginti.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
Odai, kaip ir kitiems kūno organams, būtini vitaminai ir mineralai, o jų trūkumas dažnai pasireiškia skirtingais negalavimais. Išsausėjusi oda gali būti signalas, kad organizmui trūksta kokių nors medžiagų.
Hormoniniai pokyčiai, odos ligos
Sausa oda gali būti nulemta sutrikusios hormonų veiklos (menopauzė), skydliaukės, įvairių odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, psoriazė ir kt., taip pat virškinimo ar nervų sistemos ligų.
Dehidratuota oda
Nors dehidratuota oda ir sausa oda dažnai tapatinamos, iš tikrųjų tai yra skirtingos odos problemos. Dehidratuotai odai trūksta vandens ir tai yra laikina odos būklė, o sausai odai trūksta natūralių aliejų ir tai yra odos tipas.
Nesirūpinate savo oda?
Sausa oda paprastai yra neturi didelės įtakos jūsų sveikatai. Tačiau kai ja nesirūpinama, sausa oda gali sukelti:
- Atopinis dermatitas (egzema). Jei esate linkę sirgti šia liga, pernelyg sausa oda gali suaktyvinti ligą, sukelti bėrimą ir odos skilinėjimą.
- Infekcijos. Odos išsausėjimas gali būti sukeltas, jei oda yra labai sausa, o ne pažeista. Sausa oda gali įtrūkti, todėl į ją gali patekti bakterijų, sukeliančių infekcijas.
Šios komplikacijos labiausiai tikėtinos tada, kai jūsų odos apsauginiai mechanizmai yra labai pažeisti. Pavyzdžiui, dėl labai sausos odos gali atsirasti gilių įtrūkimų ar plyšių, kurie gali atsiverti ir kraujuoti, sudarydami sąlygas įsiskverbti bakterijoms.
Kaip pagerinti odos būklę?
Susikurkite kasdienę odos priežiūros rutiną. Netrinkite odos šiurkščiais rankšluosčiais, nenaudokite aštrių, nenatūralios sudėties priemonių. Kartą per savaitę atlikite odos šveitimą. Naudokite drėkinančias ir maitinančias kūno priežiūros priemones.
Drėkinkite. Drėkinamasis kremas sulaiko vandenį ir padeda išlaikyti sveiką odos apsauginį barjerą. Drėkinamąjį kremą naudokite visą dieną, ypač rankoms.
Prieš eidami į lauką, net ir debesuotomis dienomis naudokite drėkinamąjį kremą su apsauginiu kremu nuo saulės arba plataus spektro apsauginiu kremu nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis kaip 30. Apsauginiu kremu nuo saulės tepkite gausiai ir pakartotinai tepkite kas dvi valandas arba dažniau, jei plaukiojate ar prakaituojate.
Subalansuokite mityba. Tam, kad odai užtektų drėgmės, turite gerti daug vandens, vartoti Omega-3 riebalų rūgštimis praturtinto maisto: riebios žuvies, avokadų, alyvuogių aliejaus, chia ir kanapių sėklų, linų sėmenų, riešutų. Gerkite, kai esate ištroškę. Kasdien gerkite gėrimų be kofeino, kad visi kūno audiniai, įskaitant odą, būtų gerai sudrėkinti.
Limituokite vandens poveikį. Venkite ilgo prausimosi duše ar gulėjimo karštoje vonioje – prausiantis vanduo turėtų būti šiltas, nes karštas odą sausina, o pernelyg vėsus – daro šiurkščia. Optimali vandens temperatūra maudynėms turėtų būti apie 37–38 laipsnius, o pats procesas trukti ne ilgiau kaip dešimt minučių.
Naudokite švelnų valiklį arba muilą be alergenų. Išbandykite valomąjį kremą arba dušo želė be muilo. Arba naudokite bekvapį drėkinamąjį muilą be alkoholio ar alergiją sukeliančių medžiagų (hipoalerginis muilas), ypač jei dažnai plaunate rankomis. Kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite. Drėkinamąjį kremą tepkite, kol oda dar drėgna.
Rinkinės prausiklius, kurie turi aliejinį pagrindą, kadangi toki produktai, ne tik sudrėkins oda, bet ir sustiprins odos barjerą.
Saugokite oda. Esant šaltam ar vėjuotam orui užsidenkite kuo daugiau odos. Atšiaurus oras gali ypač išsausinti odą. Šalikėliai, kepurės ir pirštinės ar kumštinės pirštinės padeda apsaugoti odą būnant lauke.
Rūpestingai maudykite kūdikius. Paprastai kūdikiams maudyti užtenka kas 1-2 savaites naudojamo prausiklio. Priešingu atveju maudykite juos tik vandenyje. Tačiau sauskelnių sritį valykite kiekvieną kartą keisdami sauskelnes. Kol odelė dar drėgna, patepkite ją plonu sluoksniu vazelino.
Pastebėję itin staigius odos išsausėjimus, žaizdeles ar skaudžius įtrūkimus – kreipkitės į specialistus, kurie padės atrasti to priežastis: galbūt susiduriate su hormonų pokyčiais organizme arba turite kitų problemų, kurios daro įtaką ir odos būklei.
