Depresija gali pakenkti žmogaus santykiams, labai apsunkinti darbą ir kenkti sveikatai, o sunkiais atvejais gali sukelti savižudybę. Tiesą sakant, depresija sukelia beveik 40 000 savižudybių kiekvienais metais Lietuvoje.
Tai gali turėti įtakos suaugusiems, paaugliams ir vaikams. Todėl kyla klausimas, kas yra depresija ir kas ją sukelia, taip pat depresijos rūšys, gydymas ir kt.
Kas yra depresija?
Depresija klasifikuojama kaip nuotaikos sutrikimas. Tai gali būti apibūdinta kaip liūdesio, netekties ar pykčio jausmai, trukdantys kasdienei žmogaus veiklai.
Nors depresija ir sielvartas turi tam tikrų bruožų, depresija skiriasi nuo sielvarto netekus mylimo žmogaus ar liūdesio po trauminio gyvenimo įvykio. Depresija paprastai apima savigraužą arba savigarbos praradimą, o sielvartas paprastai ne.
Sielvarto metu teigiamos emocijos ir laimingi prisiminimai apie mirusįjį paprastai lydi emocinio skausmo jausmus. Sergant dideliu depresiniu sutrikimu, liūdesio jausmas yra nuolatinis.
Žmonės depresiją patiria įvairiais būdais. Tai gali trukdyti jūsų kasdieniam darbui, dėl to prarandamas laikas ir sumažėja našumas. Tai taip pat gali turėti įtakos santykiams ir kai kurioms lėtinėms sveikatos sąlygoms.
Būklės, kurios gali pablogėti dėl depresijos, yra šios:
- artritas(sąnarių sutrikimas)
- astma
- širdies ir kraujagyslių ligos
- vėžys
- diabetas
- nutukimas
Svarbu suvokti, kad kartais nusilpimo jausmas yra įprasta gyvenimo dalis. Liūdnų ir liūdnų įvykių nutinka visiems. Bet jei reguliariai jaučiatės prislėgtas ar liūdnas, galite susidurti su depresija.
Depresija laikoma rimta sveikatos būkle, kuri gali pablogėti be tinkamo gydymo.
Depresijos simptomai
Depresija gali būti daugiau nei nuolatinis liūdesys ar slegianti būsena.
Didelė depresija gali sukelti įvairius simptomus. Kai kurie veikia jūsų nuotaiką, o kiti – jūsų kūną. Simptomai taip pat gali tęstis arba atsirasti ir išnykti.
Bendrieji požymiai ir simptomai
Ne visi sergantys depresija patirs tuos pačius simptomus. Simptomai gali skirtis pagal sunkumą, jų pasireiškimo dažnumą ir trukmę.
Jei bent 2 savaites beveik kiekvieną dieną jaučiate kai kuriuos iš šių depresijos požymių ir simptomų, gali būti, kad sergate depresija:
- liūdesio, nerimo ar „tuštumo“ jausmas
- jaučiatės beviltiškas, bevertis ir pesimistiškas
- daug verkiate
- jaučiatės sutrikęs, susierzinęs ar piktas
- susidomėjimas pomėgiais, kuriais kažkada mėgavotės, praradimas
- sumažėjusi energija ar nuovargis
- sunku susikaupti, atsiminti ar priimti sprendimus
- sutrikes miegas, ankstyvas rytinis pabudimas arba persimiegojimas
- apetito ar svorio pokyčiai
- lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmai, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis)
- mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti
Vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams depresijos simptomai gali pasireikšti skirtingai.
Vyrams gali pasireikšti simptomai, susiję su:
- nuotaika, tokia kaip pyktis, agresyvumas, dirglumas, nerimas ar neramumas
- emocinė gerovė, pvz., tuščias, liūdnas ar beviltiškas jausmas
- elgesys, pvz., susidomėjimo praradimas, mėgstamos veiklos nebemėgimas, lengvas nuovargis, mintys apie savižudybę, nesaikingas alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas ar didelės rizikos veikla.
- seksualinis pomėgis, pvz., sumažėjęs seksualinis potraukis arba seksualinės veiklos stoka
- kognityviniai gebėjimai, tokie kaip nesugebėjimas susikaupti, sunku atlikti užduotis arba uždelsti atsakymai pokalbio metu
- miego modeliai, tokie kaip nemiga, neramus miegas, per didelis mieguistumas arba neišsimiegojimas per naktį
- fizinė savijauta, pvz., nuovargis, skausmai, galvos skausmas ar virškinimo sutrikimai
Moterims gali pasireikšti simptomai, susiję su:
- nuotaika, pvz., dirglumas
- emocinė gerovė, pavyzdžiui, liūdesys ar tuštumas, nerimas ar beviltiškumas
- elgesys, pvz., susidomėjimo veikla praradimas, pasitraukimas iš socialinių įsipareigojimų ar mintys apie savižudybę
- kognityviniai gebėjimai, tokie kaip mąstymas ar kalbėjimas lėčiau
- miego modeliai, pvz., sunku užmigti visą naktį, anksti pabusti arba per daug miegate
- fizinė savijauta, pvz., sumažėjusi energija, didesnis nuovargis, apetito pokyčiai, svorio pokyčiai, skausmai, skausmas, galvos skausmas ar padidėjęs mėšlungis
Vaikai gali patirti simptomus, susijusius su:
- nuotaika, pvz., dirglumas, pyktis, greiti nuotaikos pokyčiai ar verksmas
- emocinė gerovė, pvz., nekompetencijos jausmas (pvz., „Aš nieko negaliu padaryti gerai“) arba neviltis, verkimas ar stiprus liūdesys
- elgesys, pvz., nemalonumai mokykloje ar atsisakymas eiti į mokyklą, draugų ar brolių ir seserų vengimas, mintys apie mirtį ar savižudybę arba savęs žalojimas
- kognityviniai gebėjimai, tokie kaip sunkumas susikaupti, mokyklos rezultatyvumo sumažėjimas ar pažymių pokyčiai
- miego įpročiai, pvz., sunku miegoti arba miegate per daug
- fizinė savijauta, pvz., energijos praradimas, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai arba svorio kritimas ar padidėjimas
Depresijos priežastys
Yra keletas galimų depresijos priežasčių. Jie gali būti nuo biologinių iki netiesioginių.
Dažniausios priežastys yra:
Smegenų chemija. Gali būti cheminis disbalansas tose smegenų dalyse, kurios valdo nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir depresija sergančių žmonių elgesį.
Hormonų lygis. Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, per menstruacinį ciklą, po gimdymo, perimenopauzės ar menopauzės, gali padidinti depresijos riziką.
Šeimos istorija. Didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kitų nuotaikos sutrikimų.
Ankstyvos vaikystės trauma. Kai kurie įvykiai turi įtakos jūsų kūno reakcijai į baimę ir stresines situacijas.
Smegenų struktūra. Didesnė depresijos rizika, jei jūsų smegenų priekinė skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
Medicininės sąlygos. Tam tikros sąlygos gali sukelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
Medžiagų vartojimas. Piktnaudžiavimo medžiagomis ar alkoholiu istorija gali turėti įtakos jūsų rizikai.
Skausmas. Žmonėms, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, yra žymiai didesnė tikimybė susirgti depresija.
Rizikos veiksniai
Depresijos rizikos veiksniai gali būti biocheminiai, medicininiai, socialiniai, genetiniai ar netiesioginiai. Įprasti rizikos veiksniai yra šie:
Seksas. Didžiosios depresijos paplitimas tarp moterų yra dvigubai didesnis nei tarp vyrų.
Genetika. Jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos atvejų, padidėja depresijos rizika.
Socioekonominis statusas. Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir menką socialinę padėtį, gali padidinti depresijos riziką.
Tam tikri vaistai. Tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos hormoninius kontraceptikus, kortikosteroidus ir beta adrenoblokatorius, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika.
Vitamino D trūkumas. Tyrimai susiejo depresijos simptomus su mažu vitamino D kiekiu.
Lyties tapatybė. Remiantis 2018 m. tyrimu, transseksualių asmenų depresijos rizika yra beveik 4 kartus didesnė nei cislyčių.
Piktnaudžiavimas medžiagomis. Apie 21 procentas žmonių, turinčių narkotikų vartojimo sutrikimą, taip pat patiria depresiją.
Medicininės ligos. Depresija yra susijusi su kitomis lėtinėmis medicininėmis ligomis. Širdies ligomis sergantys žmonės maždaug du kartus dažniau serga depresija nei nesergantys žmonės, o iki 1 iš 4 vėžiu sergančių žmonių taip pat gali patirti depresiją.
Depresijos gydymas
Galite sėkmingai valdyti simptomus naudodami vieną gydymo formą arba galite pastebėti, kad gydymo derinys geriausiai veikia.
Įprasta derinti medicininį gydymą ir gyvenimo būdo terapiją, įskaitant:
Vaistus.
Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai
SSRI yra dažniausiai skiriami antidepresantai ir paprastai turi nedaug šalutinių poveikių. Jie gydo depresiją didindami neurotransmiterio serotonino prieinamumą jūsų smegenyse.
SSRI negalima vartoti kartu su tam tikrais vaistais, įskaitant monoaminooksidazės inhibitorius (MAOI) ir kai kuriais atvejais tioridaziną arba Orap (pimozidą).
Nėščios moterys turėtų pasikalbėti su savo gydytojais apie SSRI vartojimo nėštumo metu riziką. Taip pat turėtumėte būti atsargūs, jei sergate uždaro kampo glaukoma.
SSRI pavyzdžiai yra citalopramas (Celexa), escitalopramas (Lexapro), fluvoksaminas (Luvox), paroksetinas (Paxil, Paxil XR, Pexeva) ir sertralinas (Zoloft).
Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI)
SNRI gydo depresiją padidindami neurotransmiterių serotonino ir norepinefrino kiekį jūsų smegenyse.
SNRI negalima vartoti kartu su MAOI. Turėtumėte būti atsargūs, jei turite kepenų ar inkstų sutrikimų arba uždaro kampo glaukomą.
SNRI pavyzdžiai yra desvenlafaksinas (Pristiq, Khedezla), duloksetinas (Cymbalta, Irenka), levomilnacipranas (Fetzima) ir venlafaksinas (Effexor XR).
Tricikliai ir tetracikliniai antidepresantai
Tricikliai antidepresantai (TCA) ir tetracikliniai antidepresantai (TECA) gydo depresiją padidindami neurotransmiterių serotonino ir norepinefrino kiekį jūsų smegenyse.
TCA gali sukelti daugiau šalutinių poveikių nei SSRI ar SNRI. Nevartokite TCA ar TECA kartu su MAOI. Vartokite atsargiai, jei sergate uždaro kampo glaukoma.
Triciklių antidepresantų pavyzdžiai yra amitriptilinas (Elavil), doksepinas (Sinequan), imipraminas (Tofranil), trimipraminas (Surmontil), desipraminas (Norpramin), nortriptilinas (Pamelor, Aventyl) ir protriptilinas (Vivactil).
Netipiniai antidepresantai
Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI)
Šie vaistai gali gydyti depresiją padidindami dopamino ir noradrenalino kiekį jūsų smegenyse.
NDRI pavyzdžiai yra bupropionas (Wellbutrin).
Monoamino oksidazės inhibitoriai (MAOI)
MAOI gydo depresiją padidindami norepinefrino, serotonino, dopamino ir tiramino kiekį jūsų smegenyse.
Dėl šalutinio poveikio ir saugumo problemų MAOI nėra pirmasis pasirinkimas gydant psichikos sveikatos sutrikimus. Paprastai jie naudojami tik tuo atveju, jei kiti vaistai nepadeda gydyti depresijos.
MAOI pavyzdžiai yra izokarboksazidas (Marplan), fenelzinas (Nardil), selegilinas (Emsam), tranilciprominas (Parnate).
Psichoterapija
Pokalbis su terapeutu gali padėti išmokti įgūdžių, kaip susidoroti su neigiamais jausmais. Jums taip pat gali būti naudingi šeimos ar grupinės terapijos užsiėmimai.
Psichoterapija, taip pat žinoma kaip „pokalbių terapija“, yra tada, kai žmogus kalbasi su apmokytu terapeutu, kad nustatytų veiksnius, kurie prisideda prie jo psichinės sveikatos būklės, pavyzdžiui, depresija, ir išmoktų susidoroti su jais.
Įrodyta, kad psichoterapija yra veiksmingas būdas pagerinti simptomus žmonėms, sergantiems depresija ir kitais psichikos sutrikimais.
Psichoterapija dažnai naudojama kartu su medikamentiniu gydymu. Yra daug skirtingų psichoterapijos rūšių, ir kai kurie žmonės geriau reaguoja į vieną tipą nei į kitą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinės elgesio terapijos (KET) metu terapeutas dirbs su jumis, kad atskleistų nesveikus mąstymo modelius ir nustatytų, kaip jie gali sukelti žalingą elgesį, reakcijas ir įsitikinimus apie save.
Jūsų terapeutas gali paskirti jums „namų darbus“, kuriuose praktikuojatės pakeisti neigiamas mintis pozityvesnėmis mintimis.
Psichodinaminė terapija
Psichodinaminė terapija yra pokalbių terapijos forma, skirta padėti jums geriau suprasti ir susidoroti su savo kasdieniniu gyvenimu. Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad jūsų dabartinę realybę formuoja jūsų nesąmoninga, vaikystės patirtis.
Šioje terapijos formoje jūsų terapeutas padės jums apmąstyti ir išnagrinėti jūsų vaikystę ir patirtį, kad padėtų jums suprasti ir susitvarkyti su savo gyvenimu.
Šviesos terapija
Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti reguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus. Šviesos terapija dažniausiai naudojama esant sezoniniam afektiniam sutrikimui, kuris dabar vadinamas sezoniniu depresiniu sutrikimu.
Alternatyvūs gydymo būdai
Paklauskite savo gydytojo apie alternatyvius depresijos gydymo būdus. Daugelis žmonių pasirenka alternatyvius gydymo būdus kartu su tradicine psichoterapija ir vaistais. Kai kurie pavyzdžiai:
Meditacija. Stresas, nerimas ir pyktis sukelia depresiją, tačiau meditacija gali padėti pakeisti jūsų smegenų reakciją į šias emocijas. Tyrimai rodo, kad meditacijos praktika gali padėti pagerinti depresijos simptomus ir sumažinti depresijos atkryčio tikimybę.
Akupunktūra. Akupunktūra yra tradicinės kinų medicinos forma, kuri gali padėti palengvinti kai kuriuos depresijos simptomus. Akupunktūros metu gydytojas adatomis stimuliuoja tam tikras kūno vietas, kad galėtų gydyti įvairias ligas. Tyrimai rodo, kad akupunktūra gali padėti geriau atlikti klinikinį gydymą ir būti tokia pat veiksminga kaip ir konsultavimas.
Natūralios priemonės ir gyvenimo būdo patarimai
Sportuokite.
Siekite 30 minučių fizinės veiklos 3–5 dienas per savaitę. Pratimai gali padidinti jūsų organizmo endorfinų, hormonų, gerinančių jūsų nuotaiką, gamybą.
Venkite alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.
Vartodami alkoholį ar piktnaudžiaudami medžiagomis, galite trumpam pasijusti geriau. Tačiau ilgainiui šios medžiagos gali pabloginti depresijos ir nerimo simptomus.
Pasirūpinkite savimi.
Taip pat galite pagerinti depresijos simptomus rūpindamiesi savimi. Tai apima daug miego, sveiką mitybą, neigiamų žmonių vengimą ir malonią veiklą.
Kartais depresija nereaguoja į vaistus. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti kitų gydymo būdų, jei jūsų simptomai nepagerėja.
Šios galimybės apima elektrokonvulsinę terapiją (EKT) arba kartotinę transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS), skirtą depresijai gydyti ir nuotaikai pagerinti.
Gerkite vitaminus.
Vitaminai yra svarbūs daugeliui kūno funkcijų. Tyrimai rodo, kad du vitaminai yra ypač naudingi depresijos simptomams palengvinti:
Vitaminas B: B-12 ir B-6 yra gyvybiškai svarbūs smegenų sveikatai. Kai jūsų vitamino B lygis yra mažas, jūsų rizika susirgti depresija gali būti didesnė.
Vitaminas D: kartais vadinamas saulės vitaminu, vitaminas D yra svarbus smegenų, širdies ir kaulų sveikatai. Gali būti, kad yra ryšys tarp vitamino D trūkumo ir depresijos, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų.
Teigiama, kad daugelis žolelių, papildų ir vitaminų padeda palengvinti depresijos simptomus, tačiau dauguma jų nebuvo veiksmingi atliekant klinikinius tyrimus.
Depresijos testas
Nėra vieno testo depresijai diagnozuoti. Tačiau jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nustatyti diagnozę, remdamasis jūsų simptomais ir psichologiniu įvertinimu.
Daugeliu atvejų jie užduos keletą klausimų apie jūsų:
- nuotaiką
- apetitą
- miego modelį
- aktyvumo lygį
- mintis
Kadangi depresija gali būti susijusi su kitomis sveikatos problemomis, jūsų sveikatos priežiūros specialistas taip pat gali atlikti fizinę apžiūrą ir užsisakyti kraujo tyrimą. Kartais skydliaukės problemos arba vitamino D trūkumas gali sukelti depresijos simptomus.
Svarbu neignoruoti depresijos simptomų. Jei jūsų nuotaika nepagerėja arba pablogėja, kreipkitės medicininės pagalbos. Depresija yra rimta psichinės sveikatos liga, galinti sukelti komplikacijų.
Jei negydoma, gali atsirasti komplikacijų:
- svorio padidėjimas ar sumažėjimas
- fizinis skausmas
- medžiagų vartojimo sutrikimas
- panikos priepuoliai
- santykių problemos
- socialinė izoliacija
- mintys apie savižudybę
- savęs žalojimas
Tačiau depresija yra išgydomas dalykas. Tik reikia žinoti kaip tai padaryti.
Depresijos perspektyva
Depresija gali būti laikina arba gali būti ilgalaikis iššūkis. Gydymas ne visada leidžia jūsų depresijai visiškai išnykti.
Tačiau gydymas dažnai palengvina simptomus. Norint valdyti depresijos simptomus, reikia rasti tinkamą vaistų ir terapijos derinį.
Jei vienas gydymas nepadeda, pasitarkite su savo sveikatos gydytoju. Jie gali padėti jums sukurti kitokį gydymo planą, kuris gali padėti jums valdyti jūsų būklę.
Kaip sužinoti, kurie vitaminai, mineralai ar kiti papildai tinkamiausi šiuo metu? Išbandyk nemokamą testą “Tavo diena” ! Kur sužinosi organizmo poreikius ir gausi asmeninę rekomendaciją!
