Geriausios Kvėpavimo Technikos: Gerai savijautai, energijai ir streso mažinimui

Kvėpavimas yra automatinė funkcija, kuri palaiko gyvybę, tačiau dažnai nepakankamai įvertinamos jo galimybės pagerinti savijautą. Tinkamas kvėpavimo technikos naudojimas gali paversti paprastą išgyvenimą klestinčia sveikata, padidinti deguonies kiekį kraujyje, sumažinti stresą ir pakelti energijos lygį.¹

Šiuo sveikatos priežiūros aspektu gilinamasi į sudėtingą proto ir kūno pusiausvyrą, parodant, kaip kontroliuojamas kvėpavimas gali pasitarnauti kaip galinga savireguliacijos ir geros savijautos priemonė. Nepaisant savo paprastumo, kvėpavimo menas yra raktas, padedantis atskleisti didelę fiziologinę ir psichologinę naudą.

Šiame straipsnyje skaitytojai susipažins su įvairiomis kvėpavimo technikomis, skirtomis įvairiems tikslams – nuo streso mažinimo ir geresnio susikaupimo iki kūno energizavimo ir plaučių talpos didinimo naudojant kvėpavimo sistemą.

Tokios technikos, kaip diafragminis kvėpavimas, Buteiko ir 4-7-8 kvėpavimas, padeda ne tik valdyti organizmo reakciją į stresą, bet ir optimizuoti deguonies, labai svarbaus organizmo funkcijoms, suvartojimą. Be to, bus pateikta įžvalgų apie holistinį mitybos poveikį kvėpavimo takų sveikatai ir parodyta, kaip sinergetinis požiūris gali padidinti sąmoningo kvėpavimo naudą.

Nesvarbu, ar norite atsipalaiduoti, pasikrauti energijos, ar geriau kontroliuoti savo emocinę ir fizinę būklę, šiame vadove rasite vertingų strategijų visiems, norintiems panaudoti kvėpavimo galią sveikatai ir gerovei gerinti.

Įdomūs faktai apie kvėpavimą ir kvėpavimo sistemą

Kvėpavimo sistema yra sudėtingas tinklas, kuris ne tik palengvina kvėpavimą, bet ir apima sudėtingus procesus, kurie įvairiose rūšyse labai skiriasi. Žinduolių ir roplių organizme dujų apykaita vyksta milijonuose mažyčių oro maišelių, vadinamų alveolėmis. Šios mikroskopinės struktūros sugeba prisotinti kraują deguonimi. Alveolės į išorinę aplinką reaguoja per kvėpavimo takus, įskaitant trachėją ir bronchus, o paukščiuose yra bronchiolių, vadinamų parabronchais.

Įdomu tai, kad dauguma žuvų ir kiti vandens gyvūnai turi žiaunas, dažnai išorinius organus, kurie filtruoja deguonies turtingą vandenį. Žiaunos gali įvairiais būdais semti vandenį, o dujų apykaita vyksta, kai plonos arba plokščios žiaunų gijos leidžia vandeniui apgaubti didelį kraujagyslinio audinio paviršiaus plotą.

Kitų gyvūnų, pavyzdžiui, vabzdžių, kvėpavimo sistemos yra daug paprastesnės, o varliagyvių atveju svarbų vaidmenį dujų apykaitoje atlieka oda. Augalai taip pat turi kvėpavimo sistemas, kurių dujų apykaitos ciklas gali būti priešingas nei gyvūnų, o anatominiai ypatumai, pavyzdžiui, įvairiose augalo dalyse esančios stomatos.

Viena pagrindinių kvėpavimo sistemos užduočių – tinkamai subalansuoti dalinį slėgį plaučių alveolėse ir kapiliariniame kraujyje. Šis procesas vyksta dėl difuzijos per alveolių sieneles, kurios bendrai vadinamos kraujo ir oro barjeru. Oro kiekis alveolėse yra gana pastovus, apie 2,5-3,0 litro, ir jis visiškai apgaubia alveolėse esantį kapiliarinį kraują. Deguonies parcialinis slėgis kraujyje, išeinančiame iš alveolių kapiliarų ir galiausiai pasiskirstančiame po visą organizmą, yra apie 13-14 kPa (100 mmHg), o anglies dioksido parcialinis slėgis – apie 5,3 kPa (40 mmHg).

Didėjant aukščiui virš jūros lygio oro tankis sparčiai mažėja, o 5500 metrų aukštyje virš jūros lygio jis sumažėja maždaug perpus. Kadangi žemiau 80 km aukštyje atmosferos oro sudėtis yra beveik pastovi, deguonies koncentracija ore mažėja tokiu pat greičiu kaip ir oro slėgis aukštyje virš jūros lygio.

Be to, kvėpavimo takų epitelis gali išskirti įvairias molekules, kurios padeda apsaugoti plaučius. Tai sekreciniai imunoglobulinai (IgA), kolektinai, defensinai (katijoniniai baltymai) ir kiti peptidai bei proteazės, reaktyviosios deguonies rūšys ir reaktyviosios azoto rūšys. Plaučių kraujagyslėse yra fibrinolitinė sistema, kuri tirpdo krešulius, galimai patekusius į plaučių kraujotaką dėl embolijos. Jos taip pat išskiria įvairias medžiagas į sisteminį arterinį kraują, o kitas pašalina iš sisteminio veninio kraujo, kuris jas pasiekia per plaučių arteriją.

Plaučiai gali išskirti hormonus: fiziologiškai neaktyvus dekapeptidas angiotenzinas I plaučių kraujotakoje virsta aldosteroną atpalaiduojančiu oktapeptidu angiotenzinu II. Ši reakcija vyksta ir kituose audiniuose, tačiau plaučiuose ji ypač ryški.

Gilus kvėpavimas atsipalaidavimui

Gilus kvėpavimas, dar vadinamas diafragminiu kvėpavimu, yra pagrindinė atsipalaidavimo ir streso mažinimo praktika. Įjungus diafragmą, suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema, kuri skatina ramybę ir atsipalaidavimą.

Kaip praktikuoti kvėpavimą

Norėdami veiksmingai praktikuoti gilųjį kvėpavimą, galite pradėti nuo patogios padėties – sėdimos, stovimos arba gulimos. Svarbiausia giliai kvėpuoti iš pilvo, įkvepiant išstumti pilvą į išorę, o iškvepiant leisti jam sugrįžti atgal. Tai galima padaryti uždėjus ranką ant pilvo, kad pajustumėte, kaip jis kyla ir leidžiasi. Paprasta technika – lėtai įkvėpti per nosį maždaug keturias sekundes, sulaikyti kvėpavimą septynias sekundes ir lėtai iškvėpti per burną aštuonias sekundes. Šis metodas, dažnai vadinamas 4-7-8 technika, naudingas siekiant nuraminti protą prieš miegą arba didelio streso metu.

Psichinė ir fizinė nauda

Gilaus kvėpavimo nauda psichikai ir fizikai yra labai didelė. Psichologiniu požiūriu jis padeda sumažinti stresą ir nerimą, nes mažina kortizolio – organizmo streso hormono – kiekį. Jis taip pat padeda geriau sutelkti dėmesį ir susikaupti, nes stabilizuoja širdies ritmą ir skatina dabarties suvokimo būseną. Fiziškai gilus kvėpavimas gerina deguonies apykaitą, todėl didėja energijos lygis ir palaikomos ląstelių funkcijos. Reguliarus kvėpavimas gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, nes sumažina kraujospūdį ir širdies ritmą, taip sumažindamas su širdimi susijusių ligų riziką. Be to, gilus kvėpavimas, atpalaiduodamas raumenis ir nuramindamas protą, gali padėti valdyti skausmą ir skatinti geresnį miegą.

Įtraukus gilų kvėpavimą į kasdienę veiklą, galima gerokai pagerinti psichikos ir fizinę savijautą, todėl jis yra galinga priemonė bendrai sveikatai ir gerovei stiprinti.

Kas yra Buteyko kvėpavimo technika?

XX a. šeštajame dešimtmetyje ukrainiečių fiziologo Konstantino Buteiko sukurta Buteiko kvėpavimo technika pabrėžia svarbų anglies dioksido vaidmenį kvėpavimo takams ir bendrai sveikatai. Ji kvestionuoja įprastinį supratimą apie hiperventiliaciją ir jos padarinius, teigdama, kad daugelis kvėpavimo takų problemų kyla dėl to, kad kvėpuojama per daug ir dėl to sumažėja anglies dioksido kiekis.

Kilmė ir istorija

Iš pradžių daktaras Buteyko, studijuodamas mediciną, pastebėjo ryšį tarp greito, paviršutiniško kvėpavimo ir prastos sveikatos. Šis pastebėjimas paskatino sukurti Buteikos metodą, kurio metu daugiausia dėmesio skiriama kvėpavimo greičio sulėtinimui, kad padidėtų anglies dioksido kiekis ir pagerėtų deguonies patekimas į audinius. Ši technika gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo astmos, alergijų, nerimo ir kitų sveikatos problemų.

Kaip veikia Buteiko metodas

Buteiko metodo esmę sudaro pratimai, kuriais mažinamas kvėpavimo dažnis arba tūris, siekiant ištaisyti tai, kas laikoma lėtiniu pertekliniu kvėpavimu. Taikomi šie metodai: kvėpavimas per nosį, kuris labai svarbus oro filtravimui ir sušildymui, ir sąmoninga kvėpavimo kontrolė, siekiant sukelti “oro alkio” būseną, kuri, kaip manoma, iš naujo sureguliuoja kvėpavimo sistemą.

Kaip kvėpuoti

1. Atsipalaidavimas ir pasiruošimas

• Raskite ramią vietą: Pasirinkite tylų ir ramų kambario kampą, kur galėsite susikoncentruoti ir nebūsite trikdomi.
• Sėdėkite patogiai: Atsisėskite tiesiai, bet patogiai, kad jūsų nugara būtų tiesi, o rankos laisvai gulėtų ant kelių.

2. Natūralus kvėpavimas

• Stebėkite kvėpavimą: Pradėkite stebėti savo natūralų kvėpavimą. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip kvėpuojate – per nosį ar burną, greitai ar lėtai.
• Kvėpuokite per nosį: Užtikrinkite, kad kvėpuojate tik per nosį. Kvėpavimas per nosį padeda reguliuoti oro srautą ir išlaikyti tinkamą anglies dioksido kiekį kraujyje.

3. Lengvas kvėpavimas

• Įkvėpkite ir iškvėpkite švelniai: Įkvėpkite per nosį švelniai ir lėtai. Jūsų kvėpavimas turėtų būti lengvas ir tylus, tarsi vos pastebimas.
• Sumažinkite kvėpavimo gylį: Stenkitės kvėpuoti sekliau nei įprastai. Sumažinus kvėpavimo gylį, padidėja anglies dioksido kiekis kraujyje, kuris padeda išlaikyti tinkamą rūgščių-šarmų balansą.

4. Sulaikymas po iškvėpimo

• Iškvėpkite ir sulaikykite kvėpavimą: Po lėto iškvėpimo, uždarykite nosį ir sulaikykite kvėpavimą. Laikykite burną uždarytą ir nesikvėpuokite per ją.
• Skaičiuokite sekundes: Laikykite kvėpavimą sulaikytą kuo ilgiau, bet tik tol, kol jaučiatės patogiai. Pradėkite nuo kelių sekundžių ir palaipsniui ilginkite laiką.

5. Atstatymas ir kontrolė

• Atleiskite nosį ir kvėpuokite švelniai: Kai pajusite poreikį įkvėpti, atleiskite nosį ir vėl pradėkite švelniai kvėpuoti per ją.
• Kvėpavimo kontrolė: Kartokite šį procesą kelis kartus. Laikui bėgant, turėtumėte pastebėti, kad jūsų kvėpavimas tampa lengvesnis ir labiau kontroliuojamas.

6. Praktikavimas kasdien

• Reguliari praktika: Buteyko kvėpavimo techniką praktikuokite kasdien, bent kelias minutes ryte ir vakare.
• Stebėkite progresą: Laikui bėgant, stebėkite savo progresą. Turėtumėte pastebėti pagerėjusią kvėpavimo kontrolę, sumažėjusį stresą ir bendrą geresnę savijautą.

Buteyko metodas naudos

Buteiko metodą praktikuojantys asmenys praneša, kad pagerėjo tokių ligų, kaip astma, nerimas ir miego apnėja, būklė. Teigiama, kad palaikydami nosinį kvėpavimą ir kontroliuodami pradines greito kvėpavimo fazes asmenys gali užkirsti kelią kvėpavimo problemų paūmėjimui ir pagerinti bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Šis metodas pripažintas dėl galimybės iš esmės keičiant kvėpavimo įpročius gydyti įvairias sveikatos problemas.

4-7-8 Kvėpavimo Technika

Svarbiausi žingsniai

4-7-8 kvėpavimo technika – daktaro Andrew Weilo sukurtas metodas, kurio pagrindą sudaro specifinis kvėpavimo kontrolės modelis. Štai kaip ją atlikti:

• Visiškai iškvėpkite pro burną, skleisdami švilpimo garsą.
• Uždarykite burną ir ramiai įkvėpkite pro nosį, mintyse suskaičiuodami iki keturių.
• Sulaikykite kvėpavimą, kol suskaičiuosite iki septynių.
• Visiškai iškvėpkite pro burną, skleisdami garsą “chuuuu”, kol suskaičiuosite iki aštuonių.
• Tai vienas kvėpavimo ciklas. Pradėkite nuo keturių tokių ciklų ir palaipsniui didinkite iki aštuonių.

Gaunama nauda

Ši technika veikia kaip natūralus nervų sistemos ramintojas, padedantis greitai sumažinti stresą ir nerimą. Ji sustiprina kvėpavimo sulaikymo kontrolę, pagerina plaučių efektyvumą ir deguonies suvartojimą. Reguliariai praktikuojant galima pagerinti dėmesio koncentraciją ir emocinį stabilumą, ypač naudinga didelio streso aplinkoje.

Kada geriausia naudoti

4-7-8 kvėpavimo technika veiksmingiausia, kai ji taikoma padidėjusio streso metu arba prieš miegą. Ją galima praktikuoti bet kokioje padėtyje, tačiau pradedantiesiems rekomenduojama sėdėti tiesia nugara ir pėdomis remtis į žemę. Tiems, kurie kovoja su miego sutrikimais, technikos atlikimas prieš miegą gali paskatinti greitesnį ir gilesnį miegą.

Diafragminis kvėpavimas

Diafragminis kvėpavimas, dažnai vadinamas diafragminiu kvėpavimu, yra technika, padedanti efektyviau panaudoti diafragmą, pagrindinį kvėpavimo raumenį. Kiekvieną kartą įkvepiant diafragma nusileidžia žemyn, išpūsdama pilvą, o iškvepiant pakyla, išpūsdama krūtinę. Šis metodas padidina plaučių talpą ir padidina deguonies suvartojimą, todėl yra naudingas sveikatai.

Eiliškumas ir žingsniai

• Pradėkite atsigulę ant nugaros arba patogiai atsisėdę, vieną ranką padėję ant pilvo.
• Lėtai įkvėpkite pro nosį, leisdami pilvui pakilti, nes diafragma susitraukia ir traukia žemyn.
• Trumpam sulaikykite kvėpavimą.
• Lėtai iškvėpkite pro burną, įsivaizduodami, kad švelniai pučiate žvakę, o pilvas susitraukia ir diafragma kyla aukštyn.
• Kartokite šį ciklą, palaipsniui ilgindami kiekvieno etapo trukmę, kiek leidžia komfortas.

Pagrindinės naudos

Diafragminis kvėpavimas yra esminis veiksnys, gerinantis kraujo aprūpinimą deguonimi, todėl gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, stimuliuojami plaučiai ir mažėja dusulio rizika. Reguliarus kvėpavimas taip pat gali sumažinti stresą ir nerimą, nes skatina endorfinų – natūralių organizmo skausmą malšinančių medžiagų – išsiskyrimą. Kvėpavimo judesių metu masažuojant pilvo ertmę palaikomos vidaus organų funkcijos, galimai padedama virškinimui ir mažinamas vidurių užkietėjimas.

Kvadratinis kvėpavimas

Patarimai kaip tai daryti

Kvadratinis kvėpavimas, dar žinomas kaip kvėpavimas dėžėje, apima paprastą, bet veiksmingą kvėpavimo modelį, kurį gali praktikuoti kiekvienas, norintis valdyti stresą ir pagerinti kvėpavimo efektyvumą. Norėdami pradėti, susiraskite ramią vietą, kurioje galėtumėte patogiai atsisėsti. Atlikite šiuos veiksmus:

• Lėtai įkvėpkite pro nosį keturias sekundes, kad oras visiškai užpildytų plaučius.
• Keturias sekundes sulaikykite kvėpavimą, išlaikydami ramią ir atsipalaidavusią laikyseną.
• Keturias sekundes sklandžiai iškvėpkite pro burną, išmesdami visą orą iš plaučių.
• Prieš pradėdami kitą ciklą vėl keturias sekundes sulaikykite kvėpavimą.

Juntamos naudos

Ši kvėpavimo technika suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, skatina ramybės būseną ir padeda virškinimui. Ji ypač naudinga mažinant emocinius svyravimus, nerimą, panikos priepuolius ir net depresijos simptomus. Kontroliuojamas kvėpavimo per nosį tempas taip pat padeda sušildyti, sudrėkinti ir filtruoti orą, apsaugodamas nuo kvėpavimo takų infekcijų.

Kada geriausia naudoti

Kvėpavimas dėže yra labai veiksmingas, kai reikia greitai sumažinti įtampą, ypač prieš valgį virškinimui skatinti arba stresinių situacijų metu, norint atgauti emocijų kontrolę. Jis taip pat idealiai tinka prieš svarbius pristatymus ar egzaminus, kai naudinga rami, susikaupimo būsena. Šios praktikos metu akcentuojant ilgus iškvėpimus galima natūraliai nuraminti protą nusivylimo ar pykčio akimirkomis.

Alternatyvus kvėpavimas šnervėmis (Nadi Shodhana)

Alternatyvus kvėpavimas šnervėmis, dar žinomas kaip “Nadi Shodhana” arba pakaitinis kvėpavimas šnervėmis, yra tradicinė praktika, padedanti subalansuoti kūną ir nuraminti protą. Ji ypač veiksmingai harmonizuoja abu smegenų pusrutulius ir skatina proto aiškumą.

Atlikimo etapai

• Atsisėskite patogioje padėtyje su tiesiu stuburu.
• Dešinės rankos nykštį uždėkite ant dešinės šnervės, o bevardį pirštą – ant kairės šnervės.
• Uždarykite dešinę šnervę nykščiu ir lėtai įkvėpkite pro kairę šnervę.
• Kairiąją šnervę uždarykite bevardžiu pirštu ir lėtai iškvėpkite pro dešinę šnervę.
• Laikydami kairiąją šnervę uždarytą, įkvėpkite pro dešinę šnervę.
• Uždarykite dešinę šnervę nykščiu ir iškvėpkite pro kairę šnervę.
• Taip užbaigiamas vienas “Nadi Shodhana” ciklas.

Susijusi nauda

Praktikuojant “Nadi Shodhana” gali sustiprėti kvėpavimas ir padidėti smegenų aprūpinimas deguonimi, todėl sumažėja stresas ir padidėja energijos lygis. Yra žinoma, kad ji mažina širdies ritmą ir skatina atsipalaidavimą, todėl yra naudinga kenčiantiems nuo nerimo ar su stresu susijusių sutrikimų. Reguliari praktika padeda detoksikuoti plaučius ir subalansuoti organizmo energijos kanalus, todėl pagerėja bendra sveikata.

Kada naudoti

“Nadi Shodhana” geriausia atlikti emocinio streso metu arba prieš užsiimant veikla, kuriai reikia protinės ištvermės ir susikaupimo. Ji taip pat veiksminga kaip parengiamasis kvėpavimo pratimas prieš meditaciją ar jogos užsiėmimus, padedantis nusiraminti protui ir kūnui bei pasiekti geresnio sąmoningumo ir ramybės būseną.

“Liūto” kvėpavimas energijai

“Liūto kvėpavimas” – tai kvėpavimo pratimas, kuris suteikia drąsos ir pasitikėjimo savimi, ypač naudingas vaikams. Ši technika ne tik suteikia energijos, bet ir padeda valdyti tokias emocijas kaip nerimas ir stresas, todėl ją mėgsta daugelis.

Žingsniai, kaip taisyklingai kvėpuoti

Efektyviai praktikuoti Liūto kvėpavimą:

• Susirasti patogią sėdimąją padėtį, kurioje stuburas būtų tiesus.
• Giliai įkvėpkite per nosį, visiškai užpildykite plaučius.
• Plačiai atverkite burną, iškiškite liežuvį žemyn link smakro ir stipriai iškvėpkite, iš pilvo gilumos išleisdami garsą “ha”.
• Šį procesą pakartokite keletą kartų, kad jaustumėtės energingi ir išvalytumėte mintis.

Naudos

Liūto kvėpavimas garsėja savo tiesioginiu poveikiu nervų sistemai, suaktyvindamas parasimpatinę būseną, kuri skatina atsipalaidavimą ir virškinimą. Reguliariai praktikuojant galima gerokai moduliuoti organizmo reakciją į stresą, sumažinti panikos priepuolių ir net depresijos simptomus. Jis taip pat padeda valyti kvėpavimo takus, skatindamas sveiką, stiprų iškvėpimą.

Kada naudoti

Ši kvėpavimo technika ypač veiksminga, kai reikia greito energijos antplūdžio arba kai norima atkurti proto aiškumą prieš užsiimant dėmesio reikalaujančia veikla. Ji taip pat naudinga prieš valgį virškinimui skatinti arba streso metu, norint atgauti emocinę pusiausvyrą.

Kvėpavimo technika susikaupimui gerinti

Kaip praktikuoti

Vienas iš veiksmingų kvėpavimo koncentracijos gerinimo metodų yra struktūrizuotas modelis. Pradėkite švelniai iškvėpti pro burną, prieš tai sąmoningai neįkvėpdami, tarsi švelniai kvėpuodami. Tada įkvėpkite pro nosį, suskaičiavę iki keturių. Sulaikykite kvėpavimą septynioms sekundėms ir lėtai iškvėpkite skaičiuodami iki aštuonių, skleisdami švelnų garsą. Iš pradžių pakartokite tai keturis kartus, palaipsniui didindami skaičių iki aštuonių pakartojimų. Kitas būdas – atsisėsti tiesiai, užmerkti akis ir giliai kvėpuoti neatveriant burnos, niūniuojant švelnų “Om” garsą. Po kelių pakartojimų rodomaisiais pirštais užsidenkite ausis, įkvėpkite, o iškvėpdami protarpiais spauskite ir atleiskite ausis, kad pajustumėte vibruojantį garsą. Tai pakartokite keletą kartų.

Nauda kasdienėje veikloje

Šios kvėpavimo technikos labai naudingos kasdienėje veikloje. Yra žinoma, kad jos greitai sumažina kvėpavimą ir širdies susitraukimų dažnį, todėl puikiai tinka protui nuraminti ir kūnui paruošti miegui. Dėl jų paprastumo jos yra plačiai prieinamos ir lengvai įtraukiamos į kasdienę veiklą. Reguliari praktika gali padėti palaikyti natūralų kvėpavimo ritmą, kuris ypač naudingas stresui valdyti ir koncentracijai didinti atliekant sudėtingas užduotis. Išsiugdę sąmoningą požiūrį į kvėpavimą, žmonės gali pasiekti labiau atsipalaidavusią, bet budresnę būseną, idealiai tinkančią tiek profesiniams, tiek asmeniniams įsipareigojimams.

Trijų dalių kvėpavimas

Trijų dalių kvėpavimas, dažnai integruojamas į jogos praktiką, yra visapusiška kvėpavimo technika, stiprinanti fizinę sveikatą, nervų sistemą ir skatinanti dvasinį augimą. Norint pasiekti optimalių rezultatų, šį metodą geriausia derinti su tradiciniais jogos pratimais, meditacija ir asketišku gyvenimo būdu.

Kaip taisyklingai kvėpuoti

• Lėtas įkvėpimas: Pradėkite nuo labai lėto įkvėpimo, visiškai išplėsdami plaučius.
• Sulaikykite kvėpavimą: Įkvėpę akimirkai sulaikykite kvėpavimą, kad kuo geriau įsisavintumėte deguonį.
• Lėtai iškvėpkite: Pradėkite lėtai ir kontroliuojamai iškvėpti, išleisdami visą orą iš plaučių.
• Padarykite pauzę: Po iškvėpimo padarykite trumpą pauzę, kad užbaigtumėte vieną ciklą.
• Šį kvėpavimo modelį sudaro trys dalys: diafragmos, krūtinės ląstos ir raktikaulių sritys, kurios palengvina gilią ir išsamią deguonies apykaitą.

Geriausios naudos

Reguliariai praktikuojant Trijų dalių kvėpavimą gaunama daug naudos:

Geresnė fizinė sveikata: gerina bendrą kvėpavimo sistemos funkciją ir didina ištvermę.
Nervų sistemos stiprumas: padeda nuraminti protą ir sumažinti stresą, nes reguliuoja nervų sistemą.
Dvasinis augimas: Skatina gilesnį ryšį su savo vidiniu “aš”, padeda dvasiškai tobulėti.

Ši technika ypač naudinga ruošiantis meditacijai, nes padeda pasiekti gilaus atsipalaidavimo ir proto aiškumo būseną. Reguliari praktika suderina aktyvius žmogaus egzistencijos elementus – kūrimą, naikinimą ir išsaugojimą – ir suteikia kūnui bei protui harmonijos.

Maistinės medžiagos svarbios kvėpavimui

Kvėpavimo sistemos veiksmingumui ir bendrai sveikatai mityba daro didelę įtaką – didesnę, nei galima įsivaizduoti. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, pienas ir kiaušiniai, gali sukelti astmos epizodus, o kiti, pavyzdžiui, svogūnai ir česnakai, apsaugo nuo bronchito. Vaisiai ir daržovės, kuriose gausu beta karotino, padeda apsisaugoti nuo plaučių vėžio. Anglijoje ir Velse atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, kasdien suvalgantys du ar daugiau vaisių, geriau kvėpuoja ir rečiau švokščia. Priešingai, tie, kurie vartoja perdirbtą mėsą, pavyzdžiui, kumpį ir dešreles, dažnai patiria kvėpavimo sunkumų.

Kai kurie maisto produktai gali palengvinti kosulį, šalindami jo priežastis, o kiti gali jį sustiprinti. Norint pagerinti kvėpavimo takų sveikatą, patariama vartoti daugiau svogūnų, medaus, citrinų ir vitaminų A ir C. Ir atvirkščiai, rekomenduojama mažinti arba vengti druskos ir pieno produktų. Įvairūs maisto produktai pasižymi gydomosiomis savybėmis, būtinomis sergantiesiems bronchitu. Mukolitikai, pavyzdžiui, svogūnai ir ridikėliai, padeda skystinti ir šalinti gleives, o raminamosios medžiagos, pavyzdžiui, datulės, figos ir okra, mažina kvėpavimo takų uždegimą. Antibiotikai ir antiseptikai, tokie kaip česnakai ir propolis, kovoja su bronchitą sukeliančiomis bakterijomis ir virusais.

Stipriai imuninei sistemai palaikyti naudinga į mitybą įtraukti liesą jautieną, nes joje yra daug cinko, seleno ir vitamino B6, kurie labai svarbūs imuninei sistemai. Vištienos sultinys, pasižymintis švelniu priešuždegiminiu poveikiu, taip pat gali sumažinti kvėpavimo takų infekcijų tikimybę. Vištienos sultinio dubenėlis gali būti naudingesnis už kitus karštus skysčius dėl jame esančių baltymų ir naudingų ingredientų, tokių kaip česnakai ir svogūnai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai) apie Kvėpavimo Technikas:

Išvados

Nagrinėjant įvairias kvėpavimo technikas – nuo raminančio giluminio diafragminio kvėpavimo iki subalansuoto Nadi Shodhana ritmo – tampa akivaizdu, koks svarbus yra kvėpavimo valdymas, siekiant išlaikyti ir pagerinti mūsų psichinę ir fizinę gerovę. Kiekviena technika, skirta stresui mažinti, dėmesio koncentracijai gerinti ar energijai didinti, pabrėžia, kad sąmoningas kvėpavimas gali daryti didžiulį poveikį mūsų kūnui. Negalima nepaminėti, kaip svarbu šias praktikas derinti su visaverte mityba, nes ji sustiprina kiekvieno įkvėpimo naudą ir parodo holistinį požiūrį į sveikatą, kuris puoselėja ir kūną, ir protą.

Baigdami norime pasakyti, kad kvėpavimo menas, giliai įsišaknijęs tiek moksle, tiek tradicijose, yra galingas įrankių rinkinys, padedantis įveikti šiuolaikinio gyvenimo stresą. Įsisavindami šias praktikas ir įtraukdami jas į kasdienę rutiną, žmonės gali pagerinti sveikatą, sutelkti dėmesį ir pajusti vidinę ramybę. Kelionė taikant šiuos metodus nesibaigia vien geresniu kvėpavimo sistemos pažinimu, bet tampa visapusišku gyvenimo būdo pasirinkimu, kuris skatina bendrą gerovę ir pusiausvyrą. Reguliariai praktikuojant ir skiriant deramą dėmesį mitybos poreikiams, kelias į didesnį gyvybingumą ir ramybę yra ranka pasiekiamas.