Daugelis žmonių savo gyvenime patyrė ūminį stresą, ekstremalią fiziologinę ir psichologinę reakciją į konkretų įvykį. Tačiau lėtinis stresas yra nuolatinis jausmas, kai ilgą laiką jaučiamas vidinis spaudimas ir gniuždymas.
Mes, žmonės, labai gerai mokame susidoroti su iššūkiu, išspręsti situaciją ar susitarti su kuo nors, kad gautume pagalbą. Mes esame laidininkai. Mūsų organizmas reaguoja į stresą ir jį kartais pašaliname, net automatiškai. Tačiau gyvenimas tapo sudėtingesnis, o daugelyje situacijų nėra lengva rasti atsakymų.
Kas sukelia lėtinį stresą
Lėtinio streso priežastys gali būti skurdas, nesėkminga santuoka arba darbas. Šiandieninėje įtemptoje visuomenėje yra daug galimų priežasčių. Lėtinis stresas po truputį eikvoja žmogaus psichologinius išteklius ir kenkia jo smegenims bei kūnui. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, gali jaustis nepajėgūs pakeisti savo situaciją.
Lėtinis stresas atsiranda, kai organizmas patiria stresorius tokiu dažnumu ar intensyvumu, kad autonominė nervų sistema neturi tinkamos galimybės reguliariai suaktyvinti atsipalaidavimo atsaką. Tai reiškia, kad kūnas išlieka nuolatinėje fiziologinio susijaudinimo būsenoje.
Tai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia beveik kiekvieną kūno sistemą. Žmonės buvo sukurti tam, kad susidorotų su stresu, kuris yra trumpalaikis, bet ne lėtinis stresas, kuris yra pastovus ilgą laiką. Norint pradėti valdyti lėtinį stresą, svarbu suprasti, kas tai yra, kas gali jį sukelti ir kaip jis veikia visą kūną.
Daugiau apie streso poveikį straipsnyje – Streso poveikis organizmui.
Kokie yra lėtinio streso simptomai
Yra kognityvinių, emocinių, fizinių ir elgesio lėtinio streso požymių. Ne visos keturios iš šių simptomų kategorijų būtinai pasirodys vienam asmeniui.
Bet jei kas nors turi nuo trijų iki penkių šių simptomų ilgiau nei kelias savaites, gali patirti lėtinį stresą. Galimi simptomai yra šie:
- Galvos skausmai
- Nemiga ar mieguistumas
- Socialinio elgesio pasikeitimas
- Mažai energijos
- Nekoncentruotas arba sudrumstas mąstymas
- Apetito pasikeitimas
- Padidėjęs alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas
- Emocinių reakcijų pokyčiai reaguojant į kitus
- Emocinis išsekimas
- Sumažėjęs seksualinis potraukis
Nuolatinės streso reakcijos gali trukdyti produktyvumui, santykiams ir sveikatai. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio streso, dažnai tai apibūdina kaip “negalėjimo pakeisti” jausmą.
Ne visada lengva atpažinti lėtinį stresą. Kadangi jis yra apsigyvenęs mūsų viduje ir yra ilgalaikis. Žmonės dažnai prie jo taip pripranta, kad pradeda jaustis normaliai. Kai kurie požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį nustatant lėtinį stresą.
- Ar dažniau esate geros nuotaikos ar sudirgę?
- Ar jaučiate, kad visada dėl ko nors nerimaujate?
- Ar atrodo, kad neturite laiko pasirūpinti savimi ar daryti tai, kas jums patinka?
- Ar mažiausi nepatogumai atrodo jau per daug?
- Ar visada atrodo, jog peršalote ar susirgote infekcijomis?
- Ar stresui suvaldyti rėmėtės nesveikomis priemonėmis, kaip alkoholis?
Lėtinio streso priežastys
Tokio tipo lėtinis atsakas į stresą pernelyg dažnai atsiranda dėl mūsų šiuolaikinio gyvenimo būdo. Viskas nuo aukšto spaudimo darbe, vienatvės iki įtemto režimo namuose gali nuolatos išlaikyti kūną lėtinio streso būsenoje.
Šiuo atveju mūsų atsakas kovoti arba sprukti, kuris buvo sukurtas siekiant padėti mums susitvarkyti su pasitaikančiomis gyvybei pavojingomis situacijomis, gali nusilpninti mūsų kūnus ir sukelti fizinį ar emocinį susirgimą.
Skaičiavimai rodo, kad nuo 60 iki 80% pirminės sveikatos priežiūros apsilankymų yra susiję su stresu.1
Štai kodėl taip svarbu išmokti streso valdymo metodų ir keisti gyvenimo būdą, kad apsisaugotumėte nuo neigiamo lėtinio streso poveikio.
Lėtinio streso tipai
Lėtinio streso šaltiniai gali skirtis, tačiau dažnai patenka į vieną iš keturių skirtingų tipų:
- Emocinis stresas (sunkios emocijos, tokios kaip pyktis, liūdesys ar nusivylimas)
- Aplinkos stresas (ten, kur gyvenate ir dirbate)
- Santykių stresas (kaip jūs bendraujate su draugais, šeima, bendradarbiais, partneriais)
- Stresas darbe (iššūkiai ir spaudimas, susijęs su jūsų darbu)
Daugeliu atvejų tokio tipo stresai veikia kelias žmogaus gyvenimo sritis. Stresas darbe gali sukelti stresą asmeniniuose santykiuose. Santykių stresas gali apsunkinti sunkių emocijų valdymą.
Pavyzdžiui, jei jūsų šeima kovoja su finansiniu nepritekliumi ar šeimoje yra sergantys sunkia liga, stresas gali tapti lėtinis. Kažkas jūsų namuose gali neturėti galimybės dirbti, sąskaitos už mokesčius kaupiasi, todėl galite patirti stresą mėnesius, net metus ar ilgiau.
Nuolatinis nerimas nualina jūsų kūną, todėl jaučiatės pavargę ir nerimastingi. Galbūt dirbate sunkiau nei bet kada, kad sudurtumėte galą su galu ir tenka priimti sprendimus dėl nesveiko bet pigaus maisto varojimo. Galiausiai tai gali sukelti nemažai reikšmingų sveikatos problemų.
Mes taip pat galime turėti lėtinį stresą, susijusį su darbu. Daugelis darbų iš mūsų reikalauja daug, ir dažnai gali atrodyti, kad niekada negaunate pertraukos arba visada patiriate spaudimą atlikti darbą dar geriau.
Dirbdami viršvalandžius, nuolatinės kelionės ir spaudimas iš vadovų gali išlaikyti nuolatinę jaudulio būseną, net kai grįšite į savo namus pas šeimą. Tai taip pat gali padidinti jūsų kūno susidėvėjimą, o nuolatinis stresas gali prisidėti prie rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos.
Kaip gydomas lėtinis stresas
Turintys lėtinį stresą, dažnai gauna gydymo planą, nukreiptą į specifinius simptomus. Žmogus, turintis virškinimo problemų, susijusių su stresu, gali vartoti fermentus ar probiotikus, taip pat pakeisti savo mitybą bei sutelkti dėmesį į streso mažinimą. Geriau tai spręsti kuo anksčiau, kaip prevencinį požiūrį.
Psichologinė būsena yra susijusi su žarnyno veikla – Žarnynas ir psichologine būsena. Kaip atkurti gerųjų bakterijų balansą žarnyne?
Ilgalaikio streso valdymo rekomendacijos apima:
- Mankštą, sportą
- Sveiko maisto valgymą
- Laiko planavimą
- Realių tikslų nustatymą
- Kokybišką miegą
- Laiko skyrimą laisvalaikio užsiėmimams
- Streso mažinimo įgūdžių ugdymą
- Sąmoningumo mokymasis ir praktikavimas (mokymasis kontroliuoti dėmesį)
Jei išbandėte savipagalbos strategijas ir manote, kad jums reikia daugiau pagalbos, arba manote, kad jų nepakaks, nedvejodami pasikalbėkite su gydytoju apie savo rūpesčius. Yra tikrai veiksmingos pagalbos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie lėtinį stresą
Kas yra lėtinis stresas?
Lėtinis stresas yra ilgalaikis streso būklė, kuri gali trukti savaites, mėnesius ar net metus. Tai gali atsirasti dėl nuolatinių kasdienio gyvenimo iššūkių, tokių kaip darbas, šeima, finansai, sveikata ar santykiai.
Kokie yra lėtinio streso simptomai?
Lėtinio streso simptomai gali būti įvairūs ir apima fizinę, emocinę bei psichologinę sveikatą. Tai gali būti nuolatinis nuovargis, galvos skausmas, miego sutrikimai, depresija, nerimas, koncentracijos sutrikimai, ir kt.
Kaip lėtinis stresas veikia mūsų sveikatą?
Lėtinis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, depresiją, nerimą, virškinimo sistemos sutrikimus, imuninės sistemos silpnėjimą ir kt.
Kaip galima valdyti ar mažinti lėtinį stresą?
Yra daugybė strategijų, kaip valdyti ar mažinti lėtinį stresą. Tai gali būti fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas, atsipalaidavimo technikos, tokių kaip meditacija ar jogos praktika, ir kt. Svarbu rasti tai, kas geriausiai veikia jums.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą dėl lėtinio streso?
Jei jaučiate, kad negalite valdyti savo streso arba jei jis turi neigiamą poveikį jūsų gyvenimui ir sveikatai, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jie gali padėti jums rasti tinkamas strategijas streso valdymui ir, jei reikia, paskirti gydymą.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno sveikata – indivuali ir nėra visiems bendro recepto!
Taigi, jei norite sužinoti kokių maistinių medžiagų šiuo metu jūsų organizmui gali trūkti, sveikatos specialistai rekomenduoja gidą – “Tavo diena”.
- Laiku atkreiptike dėmesį į savijautos siunčiamus signalus
- Papildykite organizmą natūraliais mineralais, vitaminais ir sveikatai reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
- Mėgaukites energija ir gera savijauta kasdiena!
