Streso poveikis organizmui

Stresas skatina organizmo reakciją „kovok arba bėk“. Sstresas gali turėti neigiamą poveikį jūsų nuotaikai, imuninei ir virškinimo sistemoms bei širdies ir kraujagyslių sveikatai. Tačiau kaip stresą sumažinti ar kaip jį išgydyti?

Lėtinis stresas

Stresas yra natūrali fizinė ir psichinė reakcija į gyvenimo patirtį. Kiekvienas žmogus retkarčiais išreiškia stresą. Stresą gali sukelti bet kas – nuo kasdienių pareigų, tokių kaip darbas ir šeima, iki rimtų gyvenimo įvykių, tokių kaip nauja diagnozė, karas ar mylimo žmogaus mirtis.

Neatidėliotinų, trumpalaikių situacijų atveju stresas gali būti naudingas jūsų sveikatai. Tai gali padėti susidoroti su potencialiai rimtomis situacijomis. Jūsų kūnas reaguoja į stresą išskirdamas hormonus, kurie padidina širdies ir kvėpavimo dažnį bei paruošia raumenis reaguoti.

Jei streso lygis išlieka aukštas daug ilgiau, nei būtina išgyvenimui, tai gali pakenkti jūsų sveikatai. Lėtinis stresas gali sukelti įvairius simptomus ir paveikti bendrą jūsų savijautą. Lėtinio streso simptomai yra šie:

• dirglumas
• nerimas
• depresija
• galvos skausmai
• nemiga

Kas stresą patiria dažniausiai? O kas rečiausiai?

Pastarąjį dešimtmetį mokslininkai (Amerikos psichologų asociacija) tyrė skirtingų kartų ir lyčių patiriamo streso lygį bei jo poveikį organizmui.

Įdomu tai, kad vidutinis streso lygis mažėja didėjant žmonių amžiui: tūkstantmečio karta > X karta > kūdikių bumo karta > vyresnio amžiaus žmonės

Dėl ko mes dažniausiai patiriame įtampą?

Mokslininkų apklausos duomenimis, didžiausi streso šaltiniai yra šie:

Kaip stresas gali paveikti kūną?

Stresas gali sukelti daugybę elgesio ir nuotaikos sutrikimų, pavyzdžiui, persivalgymą (ypač nesveiko maisto), valgymų praleidimą, savigydą alkoholiu, rūkymą, nemigą, irzlumą ir kt.

Nuolatinis stresas gali turėti keletą ypač neigiamų pasekmių sveikatai. Pavyzdžiui, neigiamą poveikį imuninei sistemai gali turėti sumažėjęs natūraliųjų ląstelių „žudikių“ aktyvumas ir sumažėjusi IgA sekrecija, kuri apsaugo virškinamąjį traktą nuo „įsibrovėlių“.

Nuolatinis stresas taip pat gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą, nes sumažėja naudingųjų bifidobakterijų ir laktobacilų, o padidėja patogeninių E. coli ir enterobakterijų bakterijų kiekis.

Nuolatinis stresas taip pat gali padidinti arba sumažinti kortizolio kiekį. Iš pradžių kortizolio kiekis gali padidėti. Padidėjęs kortizolio kiekis gali turėti neigiamos įtakos imuninei sistemai, kraujospūdžiui, cukraus kiekiui kraujyje, svorio mažinimui ir kt. Tačiau ilgainiui antinksčiai gali pavargti ir kortizolio kiekis gali sumažėti. Adaptogeninės žolelės ir kai kurie B grupės vitaminai gali padėti reguliuoti kortizolio kiekį.*

Kas gali padėti įveikti stresą?

Yra keletas maistinių medžiagų ir augalinių preparatų, galinčių padėti sušvelninti fizinį streso poveikį organizmui.*

Adaptogeninės augalinės medžiagos gali būti itin veiksmingos valdant stresą.* Tačiau kas yra adaptogenai? Adaptogenai didina organizmo atsparumą stresui veikdamas kaip stabilizatorius arba normalizatorius. 

Pavyzdžiui, jei kortizolio kiekis yra didelis, adaptogenas gali padėti sumažinti kortizolio kiekį iki normalaus, o jei kortizolio kiekis jau yra normalus, adaptogenas padės jį išlaikyti.*

Yra nemažai augalų, kurie priskiriami adaptogenų kategorijai. Du geriausiai žinomi adaptogenai yra korėjietiškas arba kininis ženšenis (lot. Panax ginseng) ir sibirinis ženšenis (lot. Eleutherocococcus senticosus).*

Kiti adaptogeniniai augalai: ašvaganda (lot. Withania somnifera), saldymedis (lot. Glycyrrhiza glabra) ir rausvoji rodiolė (lot. Rhodiola rosea). Korėjietiškas arba kininis ženšenis, sibirinis ženšenis. Saldymedis ir ašvaganda adaptogeniškai pirmiausia veikia antinksčių liaukas, o rodiolės poveikis pirmiausia pasireiškia centrinei nervų sistemai, nes padeda normalizuoti neurosiuntiklių kiekį smegenyse.*

Ar galiu pagerinti savo žarnyno sveikatą mažindamas stresą?

Nors nėra žinomo priežastinio ryšio tarp streso ir apendicito, streso valdymas vis tiek gali padėti jūsų žarnyno sveikatai. Įrodymais pagrįsti metodai:

• kvėpavimo meditacija
• kūno skenavimas
• joga
• fizinė veikla
• streso mažinimo programėlės

Ką daro B grupės vitaminai?

Keletas B grupės vitaminų gali padėti asmenims, kenčiantiems nuo streso.

• Tiaminas (vitaminas B1) – antinksčių apsauginė maistinė medžiaga, galinti sumažinti streso sukeltą kortizolio kiekio svyravimą.*
• Niacinamidas (vitaminas B3) gali sustiprinti REM miego fazę ir sumažinti budrumą pacientams, sergantiems nemiga,* triptofaną paversdamas serotoninu.*
• Pantoteno rūgšties (vitaminas B5) trūkumas gali sutrikdyti antinksčių funkciją ir susilpninti pernelyg aktyvią kortizolio reakciją į stresą.*
• Piridoksalio 5′-fosfatas (aktyvusis vitaminas B6) – neurosiuntiklių (GABA, serotonino ir dopamino) susidarymo kofaktorius.*
• 5-MTHF (aktyvioji folio rūgštis) yra būtinas BH4 susidarymui, kuris reikalingas serotonino, dopamino, norepinefrino ir epinefrino veiklai.*
• Metilkobalaminas (aktyvusis vitaminas B12) padeda atkurti cirkadinius ritmus, kad pagerėtų miegas ir normalizuotųsi kortizolio kiekis.*

Galite rinktis iš specialistų atrinktų atsipalaidavimui tinkamų papildų.

Stresas yra įveikiamas – pradėkite jį valdyti. Stresas yra gyvenimo dalis. Tačiau yra dalykų, kuriuos galima padaryti, kad jis nekeltų grėsmės sveikatai ir Jūsų gerovei.

Jei nesi tikra/s kurie dar  vitaminai ar kiti papildai tinkamiausi šiuo metu, atlik testą “Tavo diena” ir sužinok  asmeninę rekomendaciją!

Stripsnis paruoštas remiantis informacija.

*VMVT šių teiginių neįvertino. Šis produktas nėra skirtas diagnozuoti, gydyti, išgydyti ar užkirsti kelią kokiai nors ligai.