Parasimpatinė nervų sistema ir jos vaidmuo: viskas, ką reikia žinoti

Parasimpatinė nervų sistema (PNS) yra autonominės nervų sistemos dalis, atsakinga už “poilsio ir virškinimo” atsaką. Ji padeda sulėtinti širdies ritmą, padidina žarnyno ir liaukų veiklą, susitraukia vyzdžius, stimuliuoja seilių ir ašarų išsiskyrimą, atpalaiduoja sfinkterio raumenis ir padeda erekcijai.¹

PNS yra centrinės nervų sistemos (CNS) dalis ir susideda iš specifinių galvos ir stuburo nervų, įskaitant klajoklio nervą, liežuvio ryklės nervą ir dubens splanchninius nervus. Parasimpatinė nervų sistema yra atsakinga už organizmo atkuriamąsias funkcijas, o simpatinė nervų sistema – už “kovok ar bėk” atsaką, ir abi sistemos kartu dirba, kad palaikytų homeostazę organizme.

Parasimpatinės nervų sistemos funkcijos

Parasimpatinė nervų sistema (PNS) yra autonominės nervų sistemos dalis, kuri reguliuoja nesąmoningas kūno funkcijas. Ji veikia priešingai simpatinei nervų sistemai, kuri paruošia kūną stresui. PNS atsiranda centrinėje nervų sistemoje ir apima specifinius nervus, tokius kaip klajoklis nervas, galviniai nervai, kryžkaulio nervai ir dubens splanchniniai nervai.

PNS atlieka keletą svarbių funkcijų:

• Lėtina širdies ritmą ir mažina kraujospūdį
• Didina žarnyno ir liaukų veiklą
• Susitraukia vyzdžius
• Stimuliuoja virškinimą
• Mažina šlapimo takų raumenų tonusą
• Reguliuoja širdies ritmą, didina liaukų sekreciją, plečia kraujagysles ir gerina virškinimą
• Kontroliuoja funkcijas, tokias kaip virškinimas, šlapinimasis, tuštinimasis ir lytinis susijaudinimas

PNS yra susijusi su kitomis sistemomis, įskaitant endokrininę ir imuninę sistemas, ir atlieka svarbų vaidmenį palaikant homeostazę organizme. Ją reguliuoja hipotalamas, smegenų sritis, kontroliuojanti automatinius atsakus. PNS disfunkcija gali sukelti įvairias ligas ir sutrikimus, tokius kaip ortostatinė hipotenzija, Hirschsprung liga ir disautonomija.

Streso įtaka parasimpatinei nervų sistemai

Stresas gali įvairiai paveikti nervų sistemą. Simpatinė dalis yra atsakinga už “kovok arba bėk” reakciją streso metu, o parasimpatinė dalis padeda organizmui atsipalaiduoti ir grįžti į normalią būseną po streso.

Stresas gali sukelti streso hormonų, tokių kaip kortizolio, padidėjimą kraujyje, o tai savo ruožtu padidina imuninių ląstelių – citokinų – skaičių. Didelis citokinų kiekis gali susilpninti imuninę sistemą ir padaryti ją labiau pažeidžiamą infekcijoms, įskaitant COVID-19. Stresas gali neigiamai paveikti parasimpatinę nervų sistemą, sukeldamas tokias problemas kaip nerimas, depresija ir širdies ligos.

Norint suvaldyti stresą ir subalansuoti autonominę nervų sistemą, gali padėti tokios technikos kaip meditacija, gilūs kvėpavimo pratimai, sąmoningumas ir joga. Taip pat gali padėti tam tikros žolelės ir papildai, tokie kaip ašvaganda, auksinė šaknelė ir L-teaninas. Stresas gali paveikti autonominės nervų sistemos pusiausvyrą ir sukelti sveikatos problemų. Parasimpatinė nervų sistema naudoja neuromediatorių acetilcholiną signalams į kūną perduoti, skatindama atsipalaidavimą ir atstatydama energiją.

Įdomūs faktai apie parasimpatinę nervų sistemą

Štai keletas įdomių faktų apie parasimpatinę nervų sistemą:

• Parasimpatinė nervų sistema yra autonominės nervų sistemos dalis, atsakinga už “poilsio ir virškinimo” atsaką. Ji aktyvuojama atsipalaidavimo, virškinimo, lytinio susijaudinimo ir tam tikrų emocinių reakcijų metu.
• Parasimpatinė nervų sistema yra atsakinga už širdies ritmo mažinimą, žarnyno ir liaukų aktyvumo didinimą bei virškinimo stimuliavimą. Pagrindinė šios sistemos nervas yra klajoklis nervas.
• Parasimpatinė nervų sistema turi tris centrus smegenyse: hipotalamusą, smegenų kamieną ir kryžmeninę stuburo sritį. Ji naudoja ilgus preganglionius neuronus ir trumpus postganglionius neuronus.
• Parasimpatinės nervų sistemos naudojamas neuromediatorius yra acetilcholinas.
• Parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyros sutrikimai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip nerimas, depresija ir virškinimo sutrikimai.

Būdai stiprinti parasimpatinę nervų sistemą

Yra keletas būdų, kaip galima sustiprinti parasimpatinę nervų sistemą:

1. Gilūs ir lėti kvėpavimo pratimai gali aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, sukeliant atsipalaidavimą ir sumažinant stresą.
2. Joga ir pranajama (kontroliuojami kvėpavimo pratimai) turi teigiamą poveikį parasimpatinei nervų sistemai, gerinant širdies ir kraujagyslių bei autonomines funkcijas. Jogos asanų (fizinių pozų) praktika taip pat gali padėti aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, skatinant atsipalaidavimą ir mažinant stresą.
3. Meditacija, gilūs kvėpavimo pratimai ir sąmoningumo pratimai gali padėti reguliuoti parasimpatinę nervų sistemą ir pagerinti bendrą sveikatą.
4. Vagus nervo stimuliavimas buvo kliniškai ištirtas ir gali padidinti emocinį stabilumą, sumažinti streso reakciją ir pagerinti bendrą sveikatą. Būdai stimuliuoti klajoklio nervą:
   • Dainavimas ar niūniavimas
   • Gargaliavimas vandeniu
   • Šaltas dušas ar vonios
   • Gilūs, diafragminiai kvėpavimo pratimai
   • Juokas
   • Fiziniai pratimai
   • Masažas
   • Meditacija

Kiti patarimai nervų sistemos sveikatai:

• Palaikykite subalansuotą darbo ir poilsio grafiką, užtikrindami pakankamą miego kiekį (7-8 valandas per naktį).
• Prieš miegą užsiimkite raminančia veikla, pavyzdžiui, klausykitės raminančios muzikos, maudykitės šiltoje vonioje ar praktikuokite atsipalaidavimo technikas.
• Vartokite B grupės vitaminus, ypač B1, B6 ir B12, kurių gausu žuvyje, paukštienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose ir lapinėse daržovėse.
• Į savo mitybą įtraukite antioksidantų, vitaminų A ir C, kad apsaugotumėte nervų sistemą nuo streso sukeltos žalos.
• Užtikrinkite pakankamą būtinų mineralų, tokių kaip magnis ir cinkas, suvartojimą. Jų galima gauti iš kakavos, riešutų, sėklų, ankštinių augalų, neskaldytų grūdų, austrių, jautienos, paukštienos, pupelių ir pieno produktų.
• Jei reikia, pasikonsultavę su sveikatos priežiūros specialistu, vartokite B grupės vitaminų kompleksus ir mineralų papildus.
• Reguliariai mankštinkitės, kad sureguliuotumėte streso hormonų kiekį ir pagerintumėte bendrą savijautą.
• Būkite saulėje ir gaukite vitamino D, gerkite vandenį, praktikuokite gilų kvėpavimą ir atsipalaidavimo technikas, kad suvaldytumėte stresą.
• Naudokite augalinius papildus, tokius kaip melisa, ramunėlės, valerijonas ir pasiflorų ekstraktas, kad padėtų suvaldyti stresą.

Kas yra Vagus nervas ir kodėl jis svarbus

Klajoklis nervas (nervus vagus) yra pagrindinis parasimpatinės nervų sistemos nervas, inervuojantis daugumą vidinių organų. Jis yra ilgiausias iš galvinių nervų ir atlieka tiek motorines, tiek sensorines funkcijas. Klajoklis nervas prasideda pailgosiose smegenyse ir išeina iš kaukolės per jungo angą. Jis turi du mazgus: viršutinį ir apatinį.

Klajoklis nervas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant įvairias kūno funkcijas:

• Reguliuoja širdies ritmą ir kraujospūdį
• Kontroliuoja ryklės, gerklų, stemplės, trachėjos, bronchų, plaučių ir didžiosios dalies virškinimo trakto raumenis
• Atsakingas už “poilsio ir virškinimo” atsaką, įskaitant širdies ritmo mažinimą, kraujospūdžio mažinimą ir virškinimo skatinimą
• Perduoda informaciją iš vidaus organų į smegenis
• Dalyvauja reguliuojant prakaitavimą ir kalbą

Klajoklio nervo stimuliavimas gali padėti reguliuoti nervų sistemą ir pagerinti emocinį stabilumą. Technikos, skirtos stimuliuoti klajoklio nervą, tokios kaip gilūs kvėpavimo pratimai, meditacija ir joga, gali padėti pagerinti reakciją į stresą ir bendrą savijautą. Reguliari fizinė veikla taip pat gali padėti sustiprinti klajoklio nervą.

Klajoklio nervo pažeidimas gali sukelti įvairias sąlygas, įskaitant užkimimą, sunkumus ryjant ir nenormalų širdies ritmą. Problemos su klajoklio nervu gali sukelti tokias būkles kaip gastroparezė (skrandžio nesugebėjimas tinkamai ištuštinti maistą dėl klajoklio nervo disfunkcijos) ir vazovagalinį sinkopę (klajoklio nervo pernelyg stipri reakcija į tam tikrus dirgiklius, dėl ko sumažėja širdies ritmas ir kraujospūdis, o tai lemia apalpimą).

Šaltis kaip stimuliatorius

Šaltis gali būti naudingas stimuliuojant parasimpatinę nervų sistemą ir gerinant bendrą sveikatą. Štai keletas būdų, kaip šaltis gali padėti:

1. Šaltas dušas ar vonios gali padėti stimuliuoti klajoklio nervą, kuris yra pagrindinis parasimpatinės nervų sistemos komponentas. Tai gali sukelti atsipalaidavimą ir sumažinti streso lygį.
2. Šalčio terapija, pavyzdžiui, kriosauna ar šalti kompresai, gali turėti priešuždegiminį poveikį ir padėti sumažinti raumenų skausmą bei patinimą. Tai gali būti naudinga po intensyvių treniruočių ar esant lėtiniams uždegiminiams sutrikimams.
3. Reguliarus šalto oro poveikis, pavyzdžiui, žiemos maudynės ar pasivaikščiojimai šaltu oru, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir padidinti atsparumą ligoms. Tai gali būti ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai padidėja peršalimo ir gripo rizika.

Svarbu atminti, kad staigus šalčio poveikis gali sukelti šoką organizmui, todėl visada reikia pradėti palaipsniui ir klausyti savo kūno. Taip pat pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami bet kokią naują sveikatingumo praktiką, ypač jei turite kokių nors sveikatos sutrikimų.

Maistinės medžiagos padedančios susitiprinti parasimpatinę nervų sistemą

Yra keletas būdų, kaip subalansuoti simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas bei pagerinti nervų sistemos sveikatą:

• Infraraudonųjų spindulių procedūros ir elektromagnetinio lauko terapija gali padėti subalansuoti simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas.
• Elektromagnetinio lauko terapija gali aktyvuoti imuninę sistemą, kraujotaką bei nervų ir meridianų sistemas.
• Magnetinio lauko terapija gali pagerinti miofascijinio audinio būklę.

Tam tikros maistinės medžiagos ir papildai taip pat gali būti naudingi nervų sistemos sveikatai:

1. Omega-3 riebalų rūgštys, B grupės vitaminai ir kai kurie augaliniai ekstraktai, tokie kaip ginkmedžio ekstraktas, gali palaikyti nervų sistemos sveikatą .
2. Tokie produktai kaip Carlsen Labs žuvų taukai SUPER OMEGA-3, gali būti naudingi nervų sistemai.

Svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu prieš pradedant vartoti bet kokius papildus ar taikant naujas gydymo priemones. Subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla, streso valdymas ir pakankamas miegas taip pat yra svarbūs veiksniai, padedantys palaikyti nervų sistemos sveikatą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie parasimpatinę nervų sistemą

Išvados

Apibendrinant, parasimpatinė nervų sistema atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant homeostazę ir reguliuojant įvairias kūno funkcijas, tokias kaip širdies ritmas, virškinimas ir atsipalaidavimas. Suprasti, kaip veikia ši sistema, gali padėti žmonėms atpažinti galimus sutrikimus ir imtis veiksmų jiems valdyti. Taikant tokias priemones kaip gilūs kvėpavimo pratimai, meditacija, subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla, galima sustiprinti parasimpatinę nervų sistemą ir pagerinti bendrą sveikatą.

Nors parasimpatinės nervų sistemos sutrikimai gali sukelti nemalonius simptomus, yra daug būdų juos gydyti ir valdyti, įskaitant gyvenimo būdo pokyčius, streso mažinimo technikas ir medicininę priežiūrą. Pasikonsultavę su sveikatos priežiūros specialistu ir įsipareigodami rūpintis savo nervų sistemos sveikata, žmonės gali pagerinti savo savijautą ir džiaugtis geresne gyvenimo kokybe.