Elektrolitai ir viskas ką reikia žinoti
Elektrolitai yra medžiagos, kurios ištirpusios vandenyje praleidžia elektrą. Elektrolitai yra būtini daugeliui organizmo funkcijų.Suaugusiojo kūne yra apie 60% vandens, o tai reiškia, kad beveik kiekviename kūno skysčio lašelyje ir ląstelėje yra elektrolitų.
Organizmui yra būtina gauti elektrolitų, kad galėtų gerai funkcionuoti. Daugelis mūsų organizmo procesų priklauso nuo mažos elektros srovės, o elektrolitai atlieką stipru vaidmenį ir jų užduotis yra praleisti šią srovę.
Elektrolitai sąveikauja tarpusavyje ir tarp audinių, nervų ir raumenų ląstelių. Skirtingų elektrolitų pusiausvyra yra labai svarbi organizmo veiklai.
Faktai apie elektrolitus:
Kūnas gauna elektrolitus iš kasdienės mitybos ir geriamų skysių. Inkstai filtruoja elektrolitų perteklių iš organizmo ir perduoda į šlapimą. Mūsų kūnas taip pat praranda elektrolitus, kai prakaituojame. Todėl svarbu išlaikyti elektrolitų balansą vasarą.- Elektrolitai yra gyvybiškai svarbūs sveikam žmogaus kūno funkcionavimui.
- Vaisiai ir daržovės yra geri elektrolitų šaltiniai.
- Įprasti elektrolitai yra natris, kalis, kalcis ir bikarbonatas.
- Elektrolitų disbalanso simptomai gali būti raumenų trūkčiojimas, silpnumas ir širdies ritmo sutrikimai.
- Ypač vyresnio amžiaus žmonėms gresia elektrolitų disbalansas
Kas yra elektrolitai?
Elektrolitai yra cheminės medžiagos, kurios praleidžia elektrą, kai ištirpsta vandenyje.Jie reguliuoja nervų ir raumenų funkciją, drėkina kūną, subalansuoja kraujo rūgštingumą ir spaudimą bei padeda atstatyti pažeistus audinius.
Raumenys ir neuronai kartais vadinami kūno "elektriniais audiniais". Jie priklauso nuo elektrolitų judėjimo per skystį viduje, išorėje arba tarp ląstelių.
Žmogaus organizme elektrolitai apima:
- natrį
- kalį
- kalcį
- bikarbonatą
- magnį
- chloridą
- fosfatą
Širdis, raumenys ir nervų ląstelės naudoja elektrolitus, kad perneštų elektrinius impulsus į kitas ląsteles.
Ką daro elektrolitai
Kūno ląstelės naudoja elektrolitus elektros krūviams perduoti, taip mūsų raumenys gali susitraukti. Tie patys elektros krūviai taip pat padeda cheminėms reakcijoms, ypač kai kalbama apie hidrataciją ir skysčių pusiausvyrą ląstelių viduje ir išorėje.Pagrindinis principas, kuriuo remiasi elektrolitai, yra tas, kad tam tikri cheminiai elementai natūraliai gali turėti teigiamą arba neigiamą elektros krūvį. Kai tie elementai ištirpsta skystyje, tas skystis gali paleisti elektrą.
Geras pavyzdys yra druskos vanduo, kuris lengvai praleidžia elektrą. Druska susideda iš natrio (teigiamai įkrauto) ir chloro (neigiamo krūvio), o kartu jų įkrovimai subalansuoja vienas kitą. Atomai, turintys elektros krūvį, vadinami jonais (teigiami jonai vadinami katijonais, o neigiami jonai vadinami anijonais).
Druskos ištirpinimas vandenyje suskaido natrio ir chloro atomus, o tai reiškia, kad jie grįžta prie teigiamo ir neigiamo krūvio. Elektra šokinėja tarp natrio ir chloro jonų – nes jie turi priešingus elektros krūvius.
Pačiu paprasčiausiu cheminiu lygiu elektrolitai padeda jūsų kūnui išlaikyti pusiausvyrą. Kaip elektra naudoja jonus keliaudama iš vienos vietos į kitą sūriame vandenyje, jūsų kūnas naudoja jonus cheminiams junginiams transportuoti į ląsteles ir iš jų.
Pagrindiniai elektrolitai
Yra keletas pagrindinių elementų, kurių kūnui reikia norint palaikyti normalų elektrolitų kiekį. Pateikiame pagrindinius elementus, pažymėti kaip teigiami (+) arba neigiami (-), ir tai, kas nutinka, kai to elemento yra organizme per daug arba per mažai.Natris (+)
Natris vaidina svarbų vaidmenį padedant ląstelėms išlaikyti tinkamą skysčių pusiausvyrą. Jis taip pat padeda ląstelėms įsisavinti maistines medžiagas. Tai gausiausias elektrolito jonas, randamas organizme.- Hipernatremija (per daug natrio): Gali sukelti elgesio pokyčius, neįprastai stiprius refleksus ir raumenų kontrolės praradimą, traukulius.
- Hiponatremija (nepakanka natrio): sumišimas, dirglumas, susilpnėję refleksai, pykinimas ir vėmimas, traukuliai.
Magnis (+)
Magnis padeda jūsų ląstelėms, nes jos maistines medžiagas paverčia energija. Mūsų smegenys ir raumenys labai priklauso nuo magnio, kad efektyviai atliktų savo darbą.- Hipermagnezemija (per didelis magnio kiekis): širdies ritmo pokyčiai ir aritmijos, susilpnėję refleksai, sumažėjęs gebėjimas kvėpuoti.
- Hipomagnezemija (nepakankamas magnio kiekis): raumenų silpnumas, trūkčiojimas ir kontrolės praradimas, širdies aritmijos. Tai dažniausiai atsitinka kartu su kalcio ir kalio trūkumu.
Kalis (+)
Ląstelės kartu su natriu naudoja ir kalį. Kai natrio jonas patenka į ląstelę, kalio jonas ją palieka ir atvirkščiai. Kalis taip pat yra ypač svarbus širdies funkcijai. Esant per daug ar per mažai gali sukelti rimtų širdies problemų.- Hiperkalemija (per daug kalio): silpnumas, nesugebėjimas judinti raumenų, sumišimas, nereguliarus širdies ritmas (aritmijos).
- Hipokalemija (nepakankamas kalio kiekis): raumenų silpnumas ir mėšlungis, neįprastas troškulys ir dažnas šlapinimasis, galvos svaigimas ar apalpimas greitai atsistojus. Kai dar labiau trūksta kalio raumenų audinys pradeda irti (būklė, vadinama rabdomiolize, kuri gali smarkiai pažeisti inkstus), o širdies aritmijos tampa rimta grėsme.
Kalcis (+)
Kalcis yra pagrindinis kūno elementas, tačiau jis ne tik padeda turėti stiprius kaulus ir dantis.Jis taip pat naudojamas raumenims valdyti, signalams nervuose perduoti, širdies ritmui valdyti ir dar daugiau. Per didelis arba per mažas kalcio kiekis kraujyje gali sukelti daugybę simptomų skirtingose kūno sistemose.
- Hiperkalcemija (per didelis kalcio kiekis)
- Smegenys: galvos skausmas, nuovargis, apatija ir sumišimas.
- Virškinimo traktas: vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas ir vėmimas.
- Inkstai: Dažnas poreikis šlapintis, inkstų akmenys ir inkstų nepakankamumas.
- Širdis: Aritmijos, kai kurios iš jų gali būti sunkios.
- Kūnas: kaulų ir sąnarių skausmas.
- Hipokalcemija (nepakankamas kalcio kiekis)
- Smegenys: sumišimas ir elgesio pokyčiai.
- Raumenys: Neįprastai stiprūs refleksai ir raumenų kontrolės praradimas, raumenų trūkčiojimas, gerklės raumenų spazmai, dėl kurių sunku kalbėti ar kvėpuoti.
Chloridas (-)
Chloridas (chloro jonų pavadinimas) yra antras gausiausias jonas organizme. Tai taip pat yra pagrindinė dedamoji, kaip jūsų ląstelės palaiko savo vidinę ir išorinę skysčio pusiausvyrą. Jis taip pat vaidina svarbų vaidmenį palaikant natūralią organizmo pH pusiausvyrą.- Hiperchloremija (per didelis chlorido kiekis)
- Gali sukelti acidozę, kai jūsų kraujo rūgštingumas yra per didelis.
- Sukelia pykinimą, vėmimą ir nuovargį, taip pat greitą, gilesnį kvėpavimą. Paprastai tai atsitinka kartu su per daug ar per mažai kalio.
- Hipochloremija (nepakanka chlorido)
- Dėl to jūsų kraujas tampa šarmingesnis, būklė, vadinama alkaloze. Paprastai tai atsitinka su hiponatremija ar vėmimu. Alkalozės simptomai yra apatija, sumišimas, aritmija ir raumenų traukimas arba kontrolės praradimas.
Fosfatas (-)
Fosfatas yra fosforo pagrindu pagaminta molekulė, kuri yra pagrindinė cheminių junginių ir molekulių transportavimo už ląstelių ribų dalis. Tai padeda ląstelėms metabolizuoti maistines medžiagas, taip pat yra pagrindinė molekulių, vadinamų nukleotidais, dalis, kurie yra statybiniai blokai, sudarantys DNR.- Hiperfosfatemija (per didelis fosfato kiekis): Tai paprastai sukelia hipokalcemiją, nes kūnas bando naudoti kalcį kaip fosforo pakaitalą. Paprastai jis nesukelia simptomų, kol jis tampa sunkus, o hipokalcemijos simptomai pasitaiko dažnai. Dar gali būti susiję su per dideliu niežėjimu
- Hipofosfatemija (nepakanka fosfato): Ankstyvas šios būklės simptomas paprastai yra raumenų silpnumas. Kai trūksta dar labiau, atsiranda sunkesnių simptomų. Jie apima rabdomiolizę (raumenų audinio skilimą, kuris gali sukelti sunkų inkstų pažeidimą), traukulius, sumažėjusią širdies funkciją ir kvėpavimo sutrikimus (kuriuos sukelia raumenų silpnumas).
Bikarbonatas (-)
Ne visas anglies dioksidas, kurį gamina organizmas, siunčiamas į plaučius. Vietoj to, dalis anglies dioksido perdirbama į bikarbonatą, kurį kūnas naudoja, kad palaikytų normalų kraujo pH lygį.- Acidozė. Per mažas bikarbonato kiekis sukelia acidozę, kai jūsų kraujas yra per rūgštus. Tai sukelia nuovargį, pykinimą ir vėmimą, o jūs kvėpuosite greičiau ir giliau. Tai taip pat gali sukelti susipainiojimo jausmą galvoje.
- Alkalozė. Per didelis bikarbonato kiekis sukelia alkalozę, kai jūsų kraujas tampa per daug šarminis. Simptomai yra sumišimas, apatija, aritmija ir raumenų trūkčiojimas.
Elektrolitų disbalansas
Elektrolitų kiekis kraujyje gali būti per didelis arba per mažas, todėl atsiranda disbalansas. Elektrolitų kiekis gali keistis, lyginant su vandens kiekiu organizme, taip pat ir vertinant kitus veiksnius.Svarbūs elektrolitai, įskaitant natrį ir kalį, prarandami, kai prakaituojama turint fizinį krūvį. Greitas skysčių praradimas, pvz., Po viduriavimo ar vėmimo, taip pat gali turėti įtakos elektrolitų koncentracijai. Tokiose situacijose reikia atkurti elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Inkstai ir keli hormonai reguliuoja kiekvieno elektrolito koncentraciją. Jei vieno lygis yra per didelis, inkstai filtruoja jį iš organizmo, o skirtingi hormonai veikia, kad atkurtų pusiausvyrą.
Disbalansas sukelia sveikatos problemų, kai tam tikro elektrolito koncentracija tampa didesnė, nei organizmas gali sureguliuoti. Mažas elektrolitų kiekis taip pat gali turėti įtakos bendrai sveikatai.
Dažniausiai pasitaikantys disbalansai yra susiję su natriu ir kaliu.
Elektrolitų disbalanso simptomai
Simptomai priklauso nuo to, kuris elektrolitas yra nesubalansuotas ir ar jo lygis yra per didelis, ar per mažas.Kenksminga magnio, natrio, kalio ar kalcio koncentracija gali sukelti vieną ar daugiau šių simptomų šaltinį:
- nereguliarus širdies plakimas
- silpnumas
- raumenų trūkčiojimas ir raumenų spazmai
- kraujospūdžio pokyčiai
- per didelis nuovargis
- tirpimas
- nervų sistemos sutrikimai
- traukuliai
- dažnas šlapinimasis
- vidurių užkietėjimas
- pykinimas
- skrandžio skausmas
- vėmimas
- nereguliarus širdies plakimas
- troškulys
- burnos ar gerklės džiūvimas
- letargija
- nuovargis
- nuotaikingumas ir dirglumas
- ekstremalus raumenų silpnumas
- visiškas apetito praradimas
Elektrolitų disbalanso priežastys
Yra keletas galimų elektrolitų disbalanso priežasčių, įskaitant:- mažas elektrolitų kiekis ir hidratacija po treniruotės
- užsitęsę vėmimo ar viduriavimo laikotarpiai
- prasta mityba
- sunki dehidratacija
- rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas
- stazinis širdies nepakankamumas
- kai kurie kiti vaistai, pavyzdžiui, diuretikai
- bulimija
- inkstų liga
- amžius, nes vyresnio amžiaus žmonių inkstai laikui bėgant tampa mažiau veiksmingi
Elektrolitų šaltiniai
Žmonėms, kuriems nereikia gydymo ligoninėje, galima rekomenduoti papildyti mitybą tam tikrais produktais ar vartoti kokybiškus papildus. Papildžius organizmą elektrolitais subalansuojama jų koncentracija.Kai elektrolitų kiekis yra per mažas, svarbu turėti maisto produktų, gėrimų ir kokybiškų papildų, kuriuose yra daug elektrolitų medžiagų. Štai keletas variantų:
- Natris - krapai, marinuoti agurkai, pomidorų sultys, padažai ir sriubos valgomoji druska
- Cloridas - pomidorų sultys, padažai ir sriubos, salotos, alyvuogės, valgomoji druska
- Kalis - bulvės su odele, paprastas jogurtas, bananas
- Magnis - Otas, moliūgų sėklos, špinatai
- Kalcis - jogurtas, pienas, špinatai, kopūstai, sardinės
Vartojant papildus yra gera galimybė atstatyti žemą elektrolitų kiekį. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės dažnai nevartoja pakankamai kalio, o gydymas kortikosteroidais ar diuretikų vaistais taip pat gali sumažinti kalio lygį. Tokiu atveju papildai turintys kalio gali padidinti jo koncentraciją kraujyje.
Svarbu
Elektrolitai yra gyvybiškai svarbi žmogaus cheminės sudėties dalis. Disbalansas gali paveikti kūno veiklą ir sukelti įvairius simptomus. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučiasi silpnas po treniruotės, elektrolitų disbalansas gali būti viena iš priežasčių.Elektrolitų vartojimas intensyvaus fizinio krūvio metu ar po jo gali padėti išsaugoti pusiausvyrą. Užtikrinkite, kad geriate pakankamai skysčių.
Elektrolitai yra medžiagos, kurios ištirpusios vandenyje turi natūralų teigiamą arba neigiamą elektros krūvį. Elektrolitai padeda jūsų organizmui reguliuoti chemines reakcijas, išlaikyti skysčių pusiausvyrą ląstelėse.