Dažniausi miego sutrikimai

Dažni miego sutrikimai, tokie kaip nemiga, neramių kojų sindromas, narkolepsija ir miego apnėja, gali paveikti visus jūsų gyvenimo aspektus, įskaitant jūsų savijautą, santykius, mokymosi įgūdžius ir darbo rezultatus, mąstymą, psichinę sveikatą, svorį ir diabeto bei širdies ligų vystymąsi. Nepakankamas kokybiško miego turėjimas gali pakenkti visai gyvenimo kokybei.

Kas yra miego sutrikimai?

Miego sutrikimai yra būklės, kurios pablogina miegą arba neleidžia jums ramiai miegoti, todėl gali sukelti mieguistumą dienos metu ir kitus neigiamus simptomus. Kiekvienas gali retkarčiais patirti miego problemų. Tačiau nuolatiniai neigiami simtomai turi būti jaučiami ir svarbu reaguoti jei:

• Jūs reguliariai patiriate miego sutrikimų.
• Dieną dažnai būnate pavargę, nors naktį prieš miegojote mažiausiai septynias valandas.
• Turite sumažėjusį arba pablogėjusį gebėjimą atlikti įprastą dienos veiklą.

Dažnai žmonės negauna pakankamai miego. Miegas yra labai svarbus geram organizmo veikimui. Nepakankamas miegas gali turėti nepageidaujamų pasekmių mokymosi ir darbo rezultatams, asmeniniams santykiams, sveikatai ir emocinei savijautai.

Kaip dažnai žmonės susiduria su miego sutrikimais?

Kas penktas žmogus turi miego sutrikimo problemų.

Kiek yra miego sutrikimų tipų?

Yra maždaug 80 skirtingų miego sutrikimų tipų. Populiariausios yra šios:

• Nemiga.
• Miego apnėja.
• Neramių kojų sindromas.
• Narkolepsija.

Kiek laiko reikia miegui?

Ekspertai paprastai rekomenduoja, kad suaugusieji miegotų bent septynias valandas per naktį.

Miego laiko mažėjimo tendencija yra pastebėta vaikams. Optimalus miego laikas skiriasi priklausomai nuo amžiaus.

Dažnai žmonės neturi pakankamai laiko miegui ir viena iš pagrindinių priežasčių yra ilgai leidžiamas laikas vakarais prie televizorių ar telefonų.

Kas atsitinka, kai žmogus nepakankamai miega?

Negavus tinkamo miego kiekio ar kokybės, ne tik jaučiatės pavargę. Mieguistumas trukdo kognityvinei funkcijai, o tai gali sukelti vaikų mokymosi sutrikimus, atminties sutrikimus bet kokio amžiaus žmonėms, asmenybės pokyčius ir depresiją.

Žmonės, kuriems trūksta miego, patiria:

• sunkumų priimant sprendimus,
• dirglumą bendraujant,
• problemų dėl našumo ir lėtesnio reakcijos laiko,

Kaip pasekmė, dažnai kyla pavojus dėl automobilių ir su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų rizika. Miego praradimas taip pat gali neigiamai paveikti gyvenimą, prisidėdamas prie nutukimo, diabeto ir širdies ligų vystymosi.

Kas dažniausiai turi miego sutrikimą?

Sutrikimai, susiję su mieguistumu dienos metu, labiau veikia moteris nei vyrus.

Kas sukelia miego sutrikimus?

Miego problemas gali sukelti įvairūs veiksniai. Nors priežastys gali skirtis, galutinis visų miego sutrikimų rezultatas yra tas, kad natūralus organizmo miego ir dienos budrumo ciklas yra sutrikęs. Aštuoni pagrindiniai veiksniai yra šie:

• Fizinis skausmas (pvz., Opos).
• Medicininė (pvz., Astma).
• Psichės sveikatos sutrikimai (pvz., depresija ir nerimo sutrikimai).
• Išorinio poveikio (pvz., Alkoholio).
• Darbas naktinėje pamainoje (šis darbo grafikas sujaukia “biologinius laikrodžius“.)
• Genetika (narkolepsija yra genetinė).
• Vaistai (kai kurie trukdo miegoti).
• Senėjimas (maždaug pusė visų suaugusiųjų, vyresnių nei 65 metų, turi tam tikrą miego sutrikimą. Neaišku, ar tai normali senėjimo dalis, ar vaistų, kuriuos dažniausiai vartoja vyresnio amžiaus žmonės, rezultatas).

Kokie yra miego sutrikimų simptomai?

Jums gali būti miego sutrikimas, jei pasireiškia vienas ar daugiau iš toliau išvardytų simptomų. Ar jūs:

• Jaučiatės labai mieguisti vairuojant?
• Negalite išlikti žvalūs, kai esate neaktyvūs, pavyzdžiui, žiūrėdami televizorių ar skaitydami?
• Ar sunku atkreipti dėmesį ar susikaupti darbe, mokykloje ar namuose?
• Turite efektyvumo ar energingumo problemų darbe ar mokykloje?
• Dažnai kiti sako, kad atrodai mieguistai?
• Turite problemų su savo atmintimi?
• Ar sulėtėjo atsakas į situacijas?
• Ar sunku valdyti savo emocijas?
• Dienos eigoje reikia nusnūsti beveik kiekvieną dieną?

Svarbu atkreipti ar pabundate beveik tuo pačiu metu. Jei dažnai yra taip, kad pabudimo laikas sutampa, peržiūrėkite, koks organas tuo metu dirba aktyviausiai. Tai reiškia, kad organizmas siunčia rimtus signalus ir tai žinant galite kryptingai pažalinti priežastis.

Kas yra nemiga?

Nemiga yra miego sutrikimas, kai žmonėms sunku užmigti ar miegoti. Žmonės su nemiga turi vieną ar daugiau iš šių simptomų:

• Sunku užmigti.
• Naktį dažnai prabunda ir sunku vėl užmigti.
• Atsibunda per anksti ryte.
• Negiliai budriai miega.
• Turite bent vieną problemą dienos metu, pvz., Nuovargį, mieguistumą, nuotaikos sutrikimus, koncentracijos stoką ir kt. dėl prasto miego.

Nemiga skiriasi priklausomai nuo to, kiek laiko jau tai trunka ir kaip dažnai ji pasireiškia. Apie 50 proc. suaugusiųjų retkarčiais patiria nemigos priepuolius, o vienas iš 10 kenčia nuo lėtinės nemigos. Nemiga gali atsirasti savaime arba gali būti susijusi su medicininėmis ar psichiatrinėmis ligomis. Nemiga gali būti trumpalaikė (ūminė ar koreguojanti nemiga) arba gali trukti ilgai (lėtinė nemiga).

Ūminė ar koreguojanti nemiga gali trukti nuo vienos nakties iki kelių savaičių. Nemiga vadinama lėtine, kai žmogus turi nemigą bent tris naktis per savaitę ir tai jau kartojasi mėnesį ar ilgiau.

Trumpalaikę ar ūminę nemigą gali sukelti gyvenime gan dažnai pasitaikantis stresas (pvz., Darbo praradimas ar pakeitimas, mylimo žmogaus mirtis ar persikraustymas gyventi į kitą vietą), liga ar aplinkos veiksniai, tokie kaip šviesa naktį, triukšmas ar aukšta temperatūra ir tvankumas vasarą.

Ilgalaikę ar lėtinę nemigą (nemigą, kuri pasireiškia bent tris naktis per savaitę mažiausiai trunka tris mėnesius ar ilgiau) gali sukelti tokie veiksniai kaip depresija, lėtinis stresas ir skausmas ar nuolatinis diskomfortas miegant naktį.

Dažna lėtinės nemigos priežastis yra sąlygotas emocinis atsakas. Mintys apie miego problemą (pvz., “Ką daryti, jei šiąnakt neužmigsiu?”) ir elgesys, kuris vystosi aplink miego problemą (pvz., trumpi ar ilgesni nusnūdimai dienos metu, vartymasis lovoje), tai pailgina nemigos simptomus.

Kas yra miego apnėja?

Miego apnėja yra potencialiai rimtas miego sutrikimas, atsirandantis, kai miego metu nutraukiamas žmogaus kvėpavimas. Žmonės, sergantys negydoma miego apnėja, miego metu nustoja pakartotinai kvėpuoti.

Yra dviejų tipų miego apnėja: obstrukcinė ir centrinė.

• Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra labiau paplitusi. Tai sukelia kvėpavimo takų užsikimšimas, dažniausiai tada, kai miego metu susilpnėja (suglemba) gerklės gale esantys minkštieji audiniai. OMA simptomai gali būti knarkimas, mieguistumas dienos metu, nuovargis, neramumas miego metu, oro gurkšnis miegant ir sunku susikaupti.
• Centrinėje miego apnėjoje (CMA) kvėpavimo takai nėra blokuojami, tačiau smegenys nesugeba liepti kūnui kvėpuoti. Šis tipas vadinamas centrine apnėja, nes jis susijęs su centrinės nervų sistemos funkcija. Žmonės, sergantys CMA, gali įkvėpti orą, tačiau dažniausiai skundžiasi apie pasikartojančius pabudimus naktį.

Kas yra neramių kojų sindromas?

Neramių kojų sindromas (NKS) yra miego sutrikimas, sukeliantis intensyvų, dažnai nenugalimą norą judinti kojas. Šį pojūtį sukelia poilsis, pavyzdžiui, gulėjimas lovoje, ilgas sėdėjimas, pavyzdžiui, vairuojant ar stebint spektaklį teatre. NKS paprastai atsiranda vakare, todėl sunku užmigti ir miegoti. Tai gali būti susiję su dienos mieguistumo, dirglumo ir koncentracijos problemomis. Dažnai žmonės, turintys NKS, nori vaikščioti ir purtyti kojas, siekdami palengvinti nemalonų pojūtį.

Kas yra narkolepsija?

Narkolepsija yra neurologinis miego reguliavimo sutrikimas, turintis įtakos miego ir budrumo kontrolei. Žmonės, sergantys narkolepsija, patiria pernelyg didelį mieguistumą dienos metu ir protarpinius, nekontroliuojamus užmigimo epizodus dienos metu. Šie staigūs miego priepuoliai gali pasireikšti bet kokios rūšies veiklos metu bet kuriuo paros metu. Kai kurie pacientai, sergantys narkolepsija, patiria staigų raumenų silpnumą, kai juokiasi ar patiriant kitas emocijas.

Narkolepsija paprastai prasideda nuo 15 iki 25 metų amžiaus, tačiau ji gali išryškėti bet kuriame amžiuje. Daugeliu atvejų narkolepsija yra nediagnozuota ir todėl negydoma.

Kaip diagnozuojami miego sutrikimai?

Jei įtariate, kad galite turėti miego sutrikimą, aptarkite savo simptomus su savo sveikatos specialistu. Jis ar ji gali atlikti vertinim ir padėti jums nustatyti tikruosius sunkumus, su kuriais susiduriate miegodami. Miego dienoraščio pildymas dvi savaites gali būti naudingas sveikatos konsultantui tiksliau suprasti būklę ir tikslingiau nustatysi tolimesnius žingsnius. Kai kurios ligos gali sutrikdyti miegą, todėl jūsų sveikatos specialistas gali nukreipti atlikti papildomus tyrimus, kad atmestų galimas pašalines priežastis.

Miego tyrimas arba polisomnograma (PSG) yra testas, kuris elektroniniu būdu perduoda ir įrašo konkrečią fizinę veiklą miegant. Miego tyrimą galima atlikti namuose (miego apnėjos testas namuose) atrinktiems pacientams. Įrašai tampa duomenimis, kuriuos analizuoja kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, norėdamas nustatyti, ar turite miego sutrikimų.

Norint nustatyti, ar turite miego sutrikimų, svarbu atkreipti dėmesį į savo miego įpročius, vedant miego dienoraštį ir aptariant miego modelius bei ypatybes su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Daugelis įprastų miego problemų gali būti gydomos elgesio procedūromis ir didesniu dėmesiu tinkamai miego higienai. Pasitarkite su konsultantu, jei turite kokių nors abejonių dėl miego įpročių.

Kokius klausimų galite sulaukti iš specialisto?

• Kiek valandų miegate naktį?
• Ar vartotės ir sukatės miegodami?
• Ar dienos metu nusnūstate?
• Kiek laiko užtrunka kol užmiegate?
• Ar atsibundate vidury nakties?
• Ar dirbate naktinėje pamainoje?
• Kaip mieguistai jaučiatės dienos metu?

Kaip gydomi miego sutrikimai?

Yra įvairių gydymo būdų, kuriuos rekomenduoja sveikatos sspecialistai:

• Konsultavimas: Kai kurie miego specialistai rekomenduoja kognityvinę elgesio terapiją. Toks konsultavimas padeda “atpažinti ir pakeisti stresą sukeliančias mintis”, kurios gali jus pažadinti naktį.

• Vaistai ir (arba) kokybiški papildai miegui.

• Praktikuokite miego higieną, pavyzdžiui, laikykitės reguliaraus miego grafiko.

• Reguliariai mankštinkitės.

• Sumažinkite triukšmą.

• Sumažinkite šviesą.

• Valdykite temperatūrą taip, kad jums būtų patogu.

• Tinkamos miego pozos parinkimas.

Kokie vaistai gali padėti esant miego sutrikimams?

Prieš pradedant vartoti vaistus dažniausiai yra rekomenduojamos maistinės medžiagos organizmo papildymui. Maistinės medžiagos miegui yra pateikiamos kategorijoje – ramiam miegui.

Gali būti rekomenduoti kai kurie iš šių vaistų ir papildų:

Miego pagalbinės priemonės gali būti naudingos kai kuriais nemigos atvejais, įskaitant melatoniną, zolpidemą, zaleploną, eszopikloną, ramelteoną, suvoreksantą, lamboreksantą ar doksepiną.

Neramių kojų sindromas gali būti gydomas gabapentinu, gabapentino enacarbil arba pregabalinu.

Narkolepsija gali būti gydoma daugeliu stimuliatorių ar pažadinimą skatinančių vaistų, tokių kaip modafinilis, armodafinilas, pitolizantas ir solriamfetolis.

Patarimai, kaip gerai išsimiegoti

• Sukurkite optimalią miego aplinką užtikrindami, kad jūsų miegamasis būtų patogus, vėsus, tylus ir tamsus. Jei triukšmas neleidžia jums atsibusti, pabandykite naudoti foninius garsus, pvz., “baltąjį triukšmą” arba ausų kištukus. Jei šviesa trukdo miegoti, išbandykite miego kaukę arba užtemdytas užuolaidas.

• Mąstykite pozityviai. Venkite eiti miegoti su neigiamu mąstymu, pvz., “Jei šiąnakt negausiu pakankamai miego, kaip aš kada nors išgyvensiu dieną rytoj?”

• Venkite naudoti savo lovą kitam, išskyrus miegą ir intymius santykius. Nežiūrėkite televizoriaus, nevalgykite, nedirbkite ir nenaudokite kompiuterių savo miegamajame.

• Pabandykite išvalyti savo mintis prieš miegą, užsirašydami dalykus arba sudarydami darbų sąrašą anksčiau vakare. Tai naudinga, jei naktį esate linkę nerimauti ir per daug galvoti lovoje.

• Kiekvieną vakarą nustatykite reguliarų miegą ir atpalaiduojančią rutiną, išsimaudydami šiltoje vonioje, klausydamiesi raminančios muzikos ar skaitydami. Išbandykite atsipalaidavimo pratimus, meditaciją, biofeedback ar hipnozę. Kiekvieną rytą pabuskite tuo pačiu metu, įskaitant poilsio dienas ir atostogas.

• Nustokite žiūrėti į laikrodį. Apverskite laikrodį ir pabudimui naudokite tik žadintuvą. Palikite savo miegamąjį, jei negalite užmigti per 20 minučių. Skaitykite arba užsiimkite atpalaiduojančia veikla kitame kambaryje.

• Venkite miego. Jei esate labai mieguistas, išsimaudykite. Tačiau apribokite miegą iki mažiau nei 30 minučių ir ne vėliau kaip iki 15 val.

• Venkite stimuliatorių (kavos, arbatos, sodos/kolos, kakavos ir šokolado) ir gausių patiekalų bent keturias valandas prieš miegą. Lengvi angliavandenių užkandžiai, tokie kaip pienas, jogurtas ar krekeriai, gali padėti lengviau užmigti.

• Venkite alkoholio ir tabako mažiausiai keturias valandas prieš miegą ir naktį.

• Sportuokite reguliariai, bet ne per keturias valandas iki miego, jei jums sunku miegoti.

Kokių maisto produktų ar gėrimų turėčiau vengti, kad sumažinti miego sutrikimo riziką?

Venkite šių dalykų:

• Kofeino gėrimai, tokie kaip gazuoti gėrimai, energetiniai gėrimai ar kava vėlyvą popietę ar vakarą.
• Dietinių tablečių.
• Antidepresantų(jie gali slopinti REM miegą, bet niekada nenutraukia antidepresantų vartojimo be jūsų sveikatos priežiūros specialisto leidimo).
• Tabako.
• Alkoholio.

Kiek laiko trunka miego sutrikimai?

Laikas skiriasi, taip pat tai priklauso nuo to, kokio tipo miego sutrikimų turite. Taip pat svarbu, kada pradėjote imtis veiksmų miegui gerinti. Kuo ilgiau tęsiasi miego sutrikimai, tuo gali užtrukti ilgiau pasiekiant gerą miegą.

Miego sutrikimai gali būti ne mirtini, tačiau jie taip dažnai ir taip stipriai veikia gyvenimo kokybę, kad gali sutrikdyti jūsų mąstymą, kūnos svorį, mokyklos / darbo rezultatus, psichinę sveikatą ir bendrą fizinę sveikatą. Dažni, tokie kaip narkolepsija, nemiga, neramių kojų sindromas ir miego apnėja, neleidžia jums gauti ilgo, gilaus miego, kurio reikia norint geriausiai funkcionuoti.