1
vitaminu ir mineralu pasisavinimas

Atsakymai ko reikia, kad Vitaminų ir mineralų pasisavinimas būtų geras

Ar pasisavinate maistines medžiagas, kurių reikia jūsų organizmui? Žarnyne esančios bakterijos yra atsakingos už daugybę svarbių procesų, įskaitant maistinių medžiagų surinkimą, virškinimą ir panaudojimą, todėl gerųjų žarnyno bakterijų sveikata yra labai svarbi tinkamam maistinių medžiagų panaudojimui ir įsisavinimui.

Ar žinote kaip galite padėti savo organizmui įsisavinti vitaminus ir mineralus?

Žarnyno mikrobioma

Žarnyno mikrobioma yra labai svarbi virškinimui ir įvairių su maistu gaunamų maistinių medžiagų panaudojimui.

Žarnyne esančios bakterijos atlieka svarbų vaidmenį nustatant, kaip gerai organizmas gali suskaidyti ir panaudoti maistines medžiagas. Makroelementus, tokius kaip riebalai baltymai ir angliavandeniai, bei mikroelementus – vitaminus ir mineralus.

Maistinių medžiagų pasisavinimas ir svarba

Maistinės medžiagos virškinamos ir pasisavinamos daugiausia skrandyje ir plonojoje žarnoje. Per skrandį ir plonąją žarną perėjus maistui, didžioji dalis maistingųjų medžiagų jau būna įsisavinta tačiau lieka nevirškinamų angliavandenių ir baltymų mišinys.

Likusius angliavandenius ir baltymus fermentuoja gerosios gaubtinės žarnos bakterijos, kad susidarytų, tam tikros molekulės, vadinamos trumpos grandinės riebalų rūgštimis. Vėliau šios riebalų rūgštys įsisavinamos ir panaudojamos kaip kuras įvairiems organizmo procesams.

Žarnyno bakterijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį mikroelementų įsisavinimui. Dažniausiai žinoma, kad žarnyno bakterijos atlieka svarbų vaidmenį sintetinant vitaminą B12 storojoje žarnoje, tačiau jos taip pat padeda lengviau sintetinti tiaminą, folatus, biotiną, riboflaviną ir pantoteno rūgštį.

Žarnyno bakterijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį padėdamos organizmui patenkinti kasdienį vitamino K poreikį. Žarnyno mikrobioma sudaro apie pusę organizmui reikalingo vitamino K kiekio per parą.

Likusę dalį reikalingos dienos normos galite gauti iš įvairaus maisto, pavyzdžiui mėsos, kiaušinių, pupelių.

Sveiko žarnyno palaikymas yra labai svarbus tinkamai maistinių medžiagų sintezei ir įsisavinimui. Jei nėra subalansuotos mikrobiomos, su maistu gaunamos maistingosios medžiagos nebus visiškai suskaidytos ir panaudotos organizme.

Yra svarbu stengtis palaikyti sveika mityba, kurioje gausu skaidulų turinčio augalinio maisto, baltymų, sveikų riebalų ir fermentuotų maisto produktų. Nes tokia mityba padės palaikyti sveiką žarnyną ir užtikrinti optimalų maistinių medžiagų įsisavinimą ir panaudojimą.

Kaip mūsų organizmas įsisavina maistines medžiagas?

Vitaminų ir mineralų įsisavinimas vyksta keliais etapais, o prieš įsisavinant maistines medžiagas labai svarbus sveikas virškinimas. Pavyzdžiui, fermentai reikalingi riebalams, baltymams ir angliavandeniams skaidyti, o tulžies druskos padeda tirpinti riebalus.

Maistines medžiagas galima suskirstyti į dvi grupes: makroelementus ir mikroelementus. Makroelementai, įskaitant angliavandenius, baltymus ir riebalus, yra tiesioginiai lengvai prieinamos energijos šaltiniai.

Mikroelementai yra subtilesni veikėjai ir tarnauja kaip katalizatoriai, padedantys išsiskirti makroelementams. Jei jos tinkamai neįsisavinamos, nė viena iš maistinių medžiagų negali tinkamai atlikti savo darbo.

Virškinimo procesas prasideda seilėse esantiems fermentams skaidant maistą; skirtingi fermentai veikia skirtingas maistines medžiagas; proteazė skaido baltymus, lipazė – riebalus, o amilazė – angliavandenius. Riebalai ir baltymai skaidomi ilgiau nei angliavandeniai.

Kai maistas suvirškinamas tada maistinės medžiagos yra paruoštos įsisavinimui. Yra du pagrindiniai būdai, kaip jos per plonosios žarnos sieneles patenka į kraują: pasyvioji difuzija ir aktyvioji absorbcija.

Pasyvioji difuzija – tai procesas, leidžiantis maistinėms medžiagoms lengvai įsisavinti iš tankiai koncentruotos žarnos į kraujotaką.

Kita vertus, aktyviosios absorbcijos metu maistinėms medžiagoms reikia pagalbos, kad jos patektų į kraujotaką, t. y. reikia molekulės nešėjos, kuri padėtų šiam procesui.

Dauguma vitaminų pasisavinami pasyviosios difuzijos būdu, o mineralinės medžiagos – aktyviosios absorbcijos būdu.

Žarnynas

Kodėl neįsisavinate maisto medžiagų

Maistinių medžiagų trūkumas gali atsirasti net tada, kai iš pirmo žvilgsnio gyvenate visavertį gyvenimą, dėl to, gali būti kaltos keletos priežastys.

Mažas skrandžio rūgštingumas

Jeigu jūsų skrandžio rūgštingumas yra mažas, jūs sunkiau įsisavinate tokius mineralus, kaip:

Skrandžio rūgštis reikalinga ir baltymams skaidyti į aminorūgštis, bei skrandžio rūgštis reikalinga mikrobams auginti.

Per daug blogųjų bakterijų plonojoje žarnoje

Ši problema yra mažo skrandžio rūgštingumo priežastis. Žarnyne visada turi būti tam tikras bakterijų balansas. Dauguma bakterijų yra storojoje žarnoje, tačiau esant mažam skrandžio rūgštingumui plonojoje žarnoje atsiranda per daug bakterijų.

Mikrobai suvalgo visas maistines medžiagas, o 90 proc. maistinių medžiagų įsisavinama būtent plonojoje žarnoje – štai dėl ko tai gali tapti problema.

Žalios daržovės, riešutai, sėklos

Žaliuose maisto produktuose yra tam tikrų junginių, kurie trukdo juos virškinti ir iš jų įsisavinti maistines medžiagas – tai gali būti lektinai ar fito rūgštis, tačiau tai individualu – kai kurie žmonės, valgydami šiuos produktus, blogai nesijaučia.

Žarnyno mikrofloros išsibalansavimas

Dažniausiai dėl mikrofloros išsibalansavimo yra kaltas antibiotikų vartojimas. Kita priežastis yra netinkama mityba. Jei valgote maistą kuris yra pilnas cukraus, arba neturi skaidulų jūsų žarnyno mikroflora išsibalansuoja.

Fermentų trūkumas

Kasa gamina daugumą fermentų. Dėka amžiaus kasa nebefunkcionuos taip, kaip reikia. Atsparumas insulinui su amžiumi pamažu išsekina kasą. Kitas etapas – prediabetas, paskutinis – diabetas. Didelė tikimybė, kad fermentų trūks, vadinasi, medžiagų skaidymas bus prastesnis.

Kai fermentų trūksta, į plonąją žarną patenka įsisavinti neparuoštas suvalgytas maistas – mes nebegalime įsisavinti visko, kas yra maiste. Dažniausias požymis – nuolatinis pilvo pūtimas.

Mažai tulžies

Trūkstant tulžies organizmui pradeda trūkti riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K. Kas atsitinka kai trūksta šių vitaminų?

  • Vitamino K1 – kraujo krešėjimo problemos;
  • Vitamino K2 – kalcio trūkumas;
  • Vitaminas E – nuovargis, neatsparumas stresui, žemas ištvermės lygis;
  • Vitaminas D – kaulų skausmas, depresija, imuninės sistemos problemos;
  • Vitaminas A – regėjimas, sinusų problemos, prasta imuninė sistema;

Ką galite daryti, kad padėtumėte savo organizmui geriau pasisavinti maisto medžiagas?

Stenkitės vartoti mineralus kartu

Vitaminą K, vitaminą D ir kalcį reikėtų vartoti kartu, nes šis derinys padeda organizmui geriau įsisavinti mineralus. Vitaminas K ypač padeda nukreipti kalcį iš kraujotakos ir kraujagyslių į kaulus.

Vitaminą C ir geležį taip pat, rekomenduoja gerti kartu, nes vitaminas C padeda įsisavinti geležį.

Kalis, magnis ir kalcis padeda palaikyti nervų sistemos veiklą. Jie taip pat palaiko sveiką elektrolitų pusiausvyrą organizme, kuri susijusi su hidratacija. Šis derinys gali sumažinti kraujospūdį ir insulto riziką.

Vitamino C ir vitamino E derinys yra veiksmingesnis nei bet kuris iš jų atskirai. Šis derinys veikia kaip apsauginė antioksidacinė jėga, padedanti apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Taip pat yra įrodymų, kad šis derinys gali padėti sumažinti insulto ir širdies ligų riziką]

Maisto įvairovė

Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, tam, kad būtų užtikrintas platus maistinių medžiagų asortimentas. Kartkartėmis pasimėgaukite vaivorykštės dieta arba į savo patiekalus įtraukite daug spalvingų maisto produktų.

Maisto įvairovė

Gerosios bakterijos

Sveikos žarnyno bakterijos padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas iš maisto ir pagerinti jų biologinį prieinamumą, o toksines atliekas ir blogąsias bakterijas sulaiko nuo jūsų organizmo.

Prebiotikai yra nevirškinami maisto komponentai, kurie skatina mikrobų augimą virškinamajame trakte. Prebiotikai pasižymi geresniu geležies, kalcio ir magnio įsisavinimu. Jie taip pat skatina imuninę sistemą.

Maisto produktai kaip česnakai, svogūnai, bananai, obuoliai ir neskaldytos avižos yra keletas prebiotikų pavyzdžių. Visuose prebiotikuose gausu skaidulinių medžiagų, kurių dėka yra palaikoma sveika žarnyno ir vidinė ekosistema.

Gerkite pakankamai vandens

Neabejotina, kad vanduo yra svarbus gyvybei ir visoms gyvoms būtybėms. Mūsų kūną sudaro 60 % vandens. Vanduo taip pat svarbus svarbioms virškinimo funkcijoms atlikti. Gerkite daug vandens, tam, kad virškinimo sistema galėtų efektyviau transportuoti ir įsisavinti maistines medžiagas.

Svarbiausia – puiki žarnyno sistema

Norint gerai jaustis, yra svarbu, ne tik gauti visas reikiamas maisto medžiagas, bet ir, kad mūsų organizmas teisingai jas pasisavintų. Todėl nepamirškite ne tik teisingai maitintis, bet vengti veiksnių kurie gali paveikti jūsų organizmo maisto pasisavinimą.

Kaip sužinoti, kurie vitaminai, mineralai ar kiti papildai tinkamiausi šiuo metuIšbandyk nemokamą testą “Tavo diena” !  Kur sužinosi organizmo poreikius ir gausi asmeninę rekomendaciją!

Susiję straipsniai:

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus matomas viešai. Privalomi laukeliai yra pažymėti.

Prisijungti

Registruotis

Atkurti slaptažodį

Įveskite vartotojo vardą arba el. pašto adresą ir gausite nuorodą el. paštu slaptažodžio atkūrimui.

Pagal poreikį:

Kategorijos:

Gamintojai: